- Per savo krepšininko ir trenerio karjerą matėte daug. Kaip jaučiatės dabar stebėdamas NBA rungtynes? - legendiniam krepšininkui klausimą uždavė slamdunk.ru.
- Augau žaisdamas krepšinį, iki šiol jį myliu. Mano likimas yra surištas su NBA jau daugiau negu dvidešimt metų. Buvau ir žaidėjas, ir treneris. Apie geresnį gyvenimą negalėjau ir svajoti: man teko garbė žaisti prieš geriausius pasaulio žaidėjus, išvesti savo komandą prieš geriausius trenerius. Turiu vaikų ir galiu jiems pasakyti, kad man yra tekę žaisti prieš geriausią pasaulyje krepšininką – Michealą Jordaną. Kaip treneris dirbau su Lebronu Jamesu ir galiu drąsiai pasakyti, kad ir dabar trenerio darbas man teikia didžiulį malonumą. Kiekvieną dieną turiu galimybę savo mylimą žaidimą stebėti iš pačios geriausios vietos dirbdamas treneriu. Jaučiu malonumą padėdamas jauniems vaikinams tobulėti.
- Esate dirbęs „Cleveland Cavaliers“ su L. Jamesu. Kaip manote, ar šis krepšininkas progresuoja?
- Faktas, kad jis dažniau pradėjo žaisti nugara į krepšį, mane džiugina. Žaidėjas buvo įkritęs į duobę tik perėjęs į „Miami Heat“, tačiau dabar – viskas tvarkoje.
- Ar galima sakyti, kad jam padėjo patirtis, įgyta finale prieš Dalasą?
- Vienareikšmiškai. Jis pats sau pasakė „turiu tapti geresnis“. Dabar jis dažniau žaidžia baudos aikštelėje. Manau, šis krepšininkas puikiai moka susidoroti su žvaigždžių liga.
- Dabar dirbate treneriu. Ar jaučiate atsakomybę už rungtynių rezultatą?
- Manau, kad NBA – tai žaidėjų lyga. Viskas priklauso tik nuo jų. Mes, treneriai, pateikiame žaidėjams rungtynių planą. Taip, žaidėjai pralaimi rungtynes, o treneriams tenka atsakomybė. Tačiau nepamirškime, kad viskas priklauso nuo to, ar Kobe Bryantas įmes lemiamą metimą, ar Kevinas Durantas pataikys iš toli, ar L. Jamesas sugebės susikurti progą. Taigi, didžioji atsakomybės našta visada gula ant žaidėjų pečių.
- Ar krepšinis pasikeitė per dvidešimt metų?
- Natūralu, kad jis pasikeitė. Pasikeitė epocha, dabar lygoje nėra tokių aukštaūgių, kurie dominavo, kai pats žaidžiau. Anksčiau tiesiog galėjome atiduoti kamuolį žaidėjui esančiam trijų sekundžių zonoje ir stebėti įvykius iš šalies. Tokie žaidėjai kaip Hakeemas Olajuwonas, Patrickas Ewingas, Davidas Robinsonas, Charlesas Barkley susikurdavo progas atakuoti sau arba komandos draugams. Dabar tokių žaidėjų nėra, todėl žaidimas tapo įvairesnis, greitesnis. Visą tai įtakojo pakilęs krepšininkų atletizmo lygis. Tuo pačiu galima sakyti, kad NBA krepšinis tapo artimesnis europiniam. Pasižiūrėkime, didelis žaidėjas, pastatęs užtvarą jau nebesiveržia po krepšiu, o lieka prie tritaškio metimo linijos, kad galėtų mesti laisvas. Taip olimpinėse žaidynėse žaidė Rusija, Ispanija, Lietuva.. Netgi JAV. Tai turi savo žavesio, tačiau ilgiuosi senojo krepšinio, prie kurio esu pratęs. Geriausi žaidėjai aikštėje grūmėsi 90-aisiais. Esu laimingas, kad man teko garbė prieš juos žaisti.
