Ne išimtis ir teisėjai, kuriems prieš sezoną reikia gerai paplušėti, kad švilpukai arenose skelbtų teisingus sprendimus. Prieš sezoną įvyksta ir svarbių naujovių. Jas arenose švilpti susiruošusiems asmenims reikia labai gerai įsisavinti.
Europiniuose turnyruose naujajame sezone žaidėjų ir trenerių emocijas valdyti stengsis nemenkas būrys lietuvių. Tik dirbs jie skirtingose barikadų pusėse.
Nesibaigiantis FIBA ir Eurolygos karas perskyrė ir teisėjus. Į vieną barikadų pusę dirbti nužengę arbitrai, kitoje pasirodyti negali. Nors tai ir nėra malonus faktas, bet prie to stengiamasi prisitaikyti.
Eurolygos organizuojamose rungtynėse švilps Jurgis Laurinavičius, Artūras Šukys ir Gytis Vilius. FIBA – Tomas Jasevičius, Gintaras Vitkauskas, Vilius Mačiulaitis ir Gvidas Gedvilas.
„Tikrai nekreipiame dėmesio, kad kažkas teisėjauja vienoje organizacijoje, o dar kažkas kitoje. Mes nesame politikai, kurie pasinertų į svarstymus. Santykiai, nesvarbu kur dirbi, yra draugiški.
Teisėjų yra daug ir vieni gavę pasiūlymą iš tam tikros organizacijos sutinka, kiti nesutinka. Tai yra laisvas kiekvieno pasirinkimas“, – paklaustas ar teisėjai nejaučia įtampos lrytas.lt teigė T.Jasevičius.
Pats T.Jasevičius jau trečius metus iš eilės švilps FIBA Čempionų lygoje. Jis ir dar trys kolegos vos prieš kelias dienas grįžo iš Prahoje (Čekija) organizuoto seminaro, specialiai skirto šio turnyro teisėjams.
Kaip teigė vienas geriausių Lietuvos arbitrų, seminaras buvo įdomus. Jame aptarti labiausiai šiuo metu rūpimi svarbūs klausimai, keletas taisyklių pakeitimų.
Ne vienerius metus geriausio Lietuvos teisėjo vardą nešiojęs T.Jasevičius džiaugėsi, kad į aukščiausio lygio teisėjavimą yra įtraukiami nauji kolegos iš Lietuvos bei pabrėžė svarbų ženklą, kuris parodo lietuvių darbo lygį – vis daugiau mūsiškių švilpia svarbiose rungtynėse.
– Kokie klausimai buvo aptariami seminare Prahoje?
– Šiemet yra nemažai tam tikrų svarbių taisyklių pakeitimų. Tai buvo vienas iš esminių klausimų. O vėliau kalbėjome apie praėjusį sezoną – kas ir kur galėtų būti geriau. Kalbėjome apie ateitį.
Vienas iš ryškesnių svečių buvo FIFA teisėjas Miloradas Mažičius, kuris teisėjavo UEFA Čempionų lygos finale Ukrainoje. Taip pat viešėjo buvęs NBA teisėjas, o dabar NBA viceprezidentas teisėjų klausimais Monty McCutchenas. Klausėmės jų prezentacijų.
Aptarinėjome techninius dalykus, psichologiją, pasiruošimą rungtynėms. Na ir šiaip, kalbėjome apie dalykus, kuriuos reikia tobulinti.
– Apie kokius taisyklių keitimus buvo diskutuojama?
– Apie keitimus daugiau galėtų papasakoti plačiau tai analizavę asmenys. Bet trumpai tariant, tai bus galima daugiau naudotis vaizdo peržiūromis, šiek tiek keisis paprastų ir nesportinių pražangų traktavimas ir panašiai.
Savaitgalį dar laukia Lietuvos teisėjų seminaras. Manau, kad ten šie dalykai bus aptarinėjami plačiau.
– Galbūt seminare diskutavote tokiomis svarbiomis temomis, kaip nuraminti dažnai emocijų nesuvaldančius trenerius?
– Konkrečių trenerių, kurie būtų aršiausi neišskyrėme, bet yra tam tikros taisyklės. Turime vienokiu ar kitokiu būdu stengtis kontroliuoti juos, kad būtų savuose rėmuose. Prie rungtynių kontrolės labai daug prisideda suolelio ir trenerių valdymas.
Kad diskutuojame, kas geriau, koks turi būti bendravimas – natūralu. Niekada nebus idealu, nes kiekviena situacija ir žmonės skirtingi. Tai nėra gėrimų aparatas, kuris supiltų tiek kiek reikia į stiklinę, ir visada būtų vienodai (šypsosi).
– Vykstant FIBA ir Eurolygos karui, teisėjai tarsi pasiskirsto į dvi barikadų puses. Vieni Eurolygoje, kiti – FIBA organizuojamuose krepšinio turnyruose. Kaip teisėjai reaguoja į šias priešpriešas?
– Pas mus yra geri ir draugiški santykiai. Situacija tokia, kokia yra. Tikrai nekreipiame dėmesio, kad kažkas teisėjauja vienoje organizacijoje, o dar kažkas kitoje. Mes nesame politikai, kurie pasinertų į svarstymus.
Pats teisėjauju FIBA turnyruose, bet kalbėjau su Eurolygoje švilpiančiais arbitrais. Mūsų santykiai yra žmogiški ir draugiški, visi viską supranta ir per daug nesirūpina.
Kiekvieno arbitro motyvai, kalbant apie tai, kur teisėjauja, yra skirtingi. Esmė tokia, kad jeigu jau teisėjaujame vienoje organizacijoje, į kitą, deja, kojos jau nekeliame.
Teisėjų yra daug ir štai pavyzdžiui, vieni gavę Eurolygos pasiūlymą sutinka, kiti nesutinka. Tai yra laisvas pasirinkimas.
– Ar galima sakyti, kad augantis Lietuvos teisėjų skaičius Europinėse varžybose rodo ir augantį mūsiškių teisėjavimo lygį?
– Augantis skaičius yra labai džiugu. Bet mes esame tie žmonės, kurie neiname į viešumą ir nešaukiame apie tai visa gerkle. Su mūsų teisėjavimo lygiu visada viskas buvo gerai.
Pagalvokite, jeigu mūsų teisėją Gytį Vilių pakviečia į Eurolygą, o dar jis teisėjavo ir pasaulio septyniolikmečių čempionate. Juk tai labai daug pasako.
Juk nėra teisėjai ištraukti iš kiemo ir pastatyti į aikštelę, Jau ir kritiką atlaikyti seniai išmokome (juokiasi).
Jeigu tarp daugumos Europos turnyruose teisėjauti naujai paskirtų asmenų yra ir lietuvių, tai yra labai gerai.
Užtenka žvilgtelti į jaunimo čempionatus. Šią vasarą net pusėje iš jų švilpė lietuviai. Galima manyti įvairiai, bet ir jaunimui teisėjauti yra geras pasiekimas.
