Kauno „Žalgiris“ ketvirtadienį patyrė septintąjį pralaimėjimą Eurolygoje, kai namuose pralaimėjo Belgrado „Crvena zvezda“ krepšininkams – 59:61.
Šarūnas Jasikevičius nenustygo vietoje. 43-ejų treneris tai sėdo, tai kilo iš savo vietos, jausdamas, kad trečiasis iš eilės pralaimėjimas namuose gali sujaukti „Žalgirio“ planus Eurolygoje.
Marius Grigonis sulaukė trenerio plojimų, kai įsiveržęs į varžovų baudos aikštelę sustojo ir atšokęs pelnė du lengvus taškus.
Pirmojo kėlinio metu M.Grigonis, Lukas Lekavičius ir Thomas Walkupas kartu pelnė 16 „Žalgirio“ taškų iš 21. Tačiau tai buvo tik gera pradžia.
„Labai skausmingas pralaimėjimas, tas pralaimėjimas mus pastato į sunkią padėtį, jei šnekėti apie tą padėtį, kad čia yra kažkiek pralaimėjimų ir lentelės pozicija prasta, pabrėžiu, mus tai mažiausiai jaudina.
Mažiausiai jaudina dėl to, nes nesugebu įlįsti žaidėjams į galvas.
Sistema nepasikeitė, gynybinė sistema nepasikeitė. Labai daug teisinu naujokus, bet jau praėjo daug treniruočių, tad užtenka teisinti. Veteranų teisinti iš viso nėra tikslo.
Sistema nesikeis, dirbsime ta pačia kryptimi. Tikime savo sistema, bent jau trenerių štabas. Jos nekeisime ir stengsimės, kad žaidėjai suprastų savo klaidas“, – griežtai kalbėjo Šaras.
Vis dėlto varžovai turėjo savų ginklų ir įpusėjus rungtynėms jau buvo priekyje 33:31.
Sudėjęs rankas ant liemens, Šaras dairėsi į tribūnas, trečiajame aukšte sėdėjo ir Alytaus gaisrą pažaboję ugniagesiai.
„Žalgiriui“ reikėjo žmogaus, kuris gesintu artėjantį trečiąjį pralaimėjimą iš eilės, kai staiga Jockas Landale‘as švystelėjo taiklų tolimą metimą, o M.Grigonis pridėjo dvi baudas – 36:37.
Sausakimša „Žalgirio“ arena bandė gaudyti kiekvieną papildomą oro gurkšnį, tačiau lanko nesiekęs Artūro Milaknio mestas tritaškis dar kartą privertė atsidūsti – 44:47.
Prieš lemiamą ketvirtį gaisras Kaune vis dar ruseno.
Negana to, „Crvena zvezda“ pranašumas dar labiau išaugo – 46:51.
Ketvirtojo kėlinio viduryje žalgiriečiai bandė Š.Jasikevičiaus kantrybę, kai iš gerų padėčių nesugebėjo realizuoti tolimų metimų.
Iki rungtynių pabaigos likus 5 min. „Žalgiris“ buvo pataikęs vos 2 tolimus metimus iš 18 (11,1 proc.) bandymų.
Vis dėlto šalto vandens kibirą ant degančių rungtynių dar užpylė A.Milaknis, kuris pagaliau pataikė tolimą metimą ir prabudino kiek užmigusius sirgalius – 56:53.
Nepaisant to, sausą šaką į „Žalgirio“ laužą sviedė Lorenzo Brownas, kuris likus 15 sekundžių išvedė svečius į priekį – 60:58.
„Neieškokite sliekų, žaidėjai viską žino, viskuo tiki. Reikia padaryti, tik esame tokioje situacijoje, kad nauji žaidėjai dar yra apstulbę nuo Eurolygos, o veteranai dar džiaugiasi finaliniu ketvertu ir „Top 8“, ir dar vaikšto po Kauną iškeltomis galvomis.
Bet dabar nebevaikščios, kaip ir treneris. Dabar reikės pakampiais varyti namo.
Tokia yra mūsų realybė, bet kažkaip mes tą visą kreditą labai greitai atidavėme. Atidavė ir treneris, ir žaidėjai“, – kalbėjo Š.Jasikevičius, kuris du pastaruosius sezonus atvedė savo ekipą į Eurolygos atkrintamąsias.
„Žalgiris“ patyrė septintąjį pralaimėjimą Eurolygoje, o po jo kliuvo, ko gero, visiems Kauno ekipos žaidėjams.
– Treneri, kaip apibūdintumėte dabartinę situaciją klube ir šias rungtynes?, – buvo paklaustas Š.Jasikevičius.
– Kominė situacija, nes žaidėjai daro tas pačias klaidas. Iki tol, kol pralaimėsime rungtynes su sistemos padariniais, nieko nekeisime. Aišku, labai padėtų pataikymas. Susikūrėme aibę puikių metimų, žinoma, dalis jų buvo skubotų, nes yra kažkokia nervinė įtampa, kai žinai, kad reikia laimėti.
Ir yra aibė metimų, kurie pramesti būnant visiškai laisviems.
Jei tuos metimus būtume sumetę, viskas būtų žymiai lengviau.. Bet šiuo metu nepataikome, tad reikia daugiau mėtyti, pataikyti ir dirbti, dirbti, dirbti...
– Kaip vertinate komandos žaidimo organizavimą?
– Buvo problemų, serbai labai daug ką pastato į klampų žaidimą. Žaidžia dvi komandos. Jų gynėjų linija turi nuostabiai besiginančių žmonių, žinojome, kad bus sunku.
Kitas dalykas, kad mes visai neblogai gynėmės, bet kartais kažkas nužudo. Neatkovoti kamuoliai, sistemos nesilaikymas, bet visumoje buvo gerai.
Mums komanda įmeta 61 tašką, tačiau ji gali įmesti 45, jei tu padarai pražangą.
Pražangų nepadaro ir veteranai, ir naujokai, kurie dar nesupranta šito baudų dalyko.
Jiems atrodo kosmosas ir pats įspūdingiausias pasaulio dalykas, kad galima prasižengti keturis kartus per kėlinį. Tikrai įspūdinga.
Vis dėlto po to pralaimėjome rungtynes, kai neatkovojome kamuolių, ir su dviem baudomis, kurių nevalia daryti. Antra klasė... Prametei iš po krepšio, okay.
Žiūri į tas septynes pramestas baudas, pramestus tritaškius. Mes pažiūrėsime įrašą, jūs pažiūrėsite įrašą ir suskaičiuosime, kiek prametėme laisvų.
– Antroje rungtynių pusėje daugiau žaidėte žemu penketuku. Koks buvo planas?
– Norėjosi daugiau judėjimo, metikų. Mes žaidžiame ketvirtas rungtynes per septynes dienas. Norėjosi šviežumo, vėliau bandėme greitinti žaidimą, bet mes dar nieko neperskaitome.
Mūsų naujokai dar nesupranta, kada varžovas išsikeičia prieš tave. Aišku, jei išsikeičia, reikia nutraukti derinį, eiti po krepšiu ir bandyti užsiimti poziciją prieš mažesnį. Neturiu pranašumo – toliau tęsiu derinį.
Yra labai daug dalykų, kur mes žinome, ką daryti. Trenerio kalbos per pertrauką yra tos pačios, tačiau jis nesugeba jų išaiškinti. Čia kažkur yra trenerio kaltė.
– Sakote, kad norisi daugiau greičio. Kodėl jo nėra?
– Jei skaitai žaidimą – viskas yra lengviau. Mes bandome juos to išmokyti. Viskas į tai susideda. Mes dėl to nudegėme Pirėjuje.
Pabaigoje darėme blogai tuos dalykus, kurie yra kontroliuojami. Trenerių štabas nesugeba to perduoti, o žaidėjai – to padaryti. Bandysime toliau treniruotis ir dirbti ties tuo klausimu.
– Kiek naujas žaidėjas gali įnešti tų komandai reikalingų savybių?
– Nežinau. „Žalgiris“ gandų nekomentuoja. Jei bus kažka oficialaus, jūs apie tai sužinosite.
– Kiek komandai yra reikalingas žaidimo kūrėjas, kurio šį sezoną trūksta?
– Kartais buvo, kad žaidėjas nesupranta ir neįmeta kamuolio, o kartais – žaidėjas nesupranta, kad lieka su žemesniu. Čia yra abipusis eismas.
Taip. Aš šiais metais su tomis lyderystėmis jau pasižymėjau. Kiti yra per jauni. Dabar man trūksta lyderystės, kad kažkas paaiškintų, pasakytų.
Iš naujokų trūksta, kad jie suprastų, kur jie atsirado. Viskas pagerėtų, jei kažkur užtaikytume, laisvumo susikūrėme aibę.
Manau, kad susikūrėme daugiau nei varžovai, kurie beveik visada turėjo mesti likus keletai sekundžių.
Aišku, reikia pasiimti kamuolį, atsitverti žmogų. Šie dalykai išliks, kol bus krepšinis.
– Kalbate apie lyderystę, bet turite omenyje ne taškų rinkimą?
– Tas pataikymas tikrai padėtų: arena sukiltų, atsirastų laisvumas, žaidėjai gerai pasijaustų. Bet niekas to kontroliuoti negali.
Galima neleisti gynėjo į stipriąją pusę, galima padaryti pražangą, galima bandyti ją padaryti, jei neturi komandinių pražangų, galima pasinaudoti komandinėmis pražangomis.
Bet jei nepadarai pražangų, reiškia nesi pasiruošęs aukotis komandai. Reiškia nenori aukotis, nors nemanau, kad jie nenori. Žaidėjai dar nesupranta, ką tai reiškia.
Kiekvienos rungtynės yra nauja istorija.
Baigėsi vaikščiojimas iškelta galva. Šitas, kas buvo – buvo praeityje. Leo Westermannas ir Brandonas Daviesas jau nebėra čia. Reikia kažkam kitam užimti jų vietą ir vesti „Žalgirį“ į priekį.
