Lietuvos moterų krepšinio rinktinė baigė pirmąjį pasiruošimo Europos pirmenybėms etapą ir išvyko į Stambulą, kur pasitikrins jėgas per draugiškas rungtynes su Turkijos krepšininkėmis.

Pirmoji repeticija

Geriausios Lietuvos krepšininkės daugiau nei dvi savaites būsimų pergalių pamatus klojo Klaipėdoje ir Molėtuose surengtose treniruočių stovyklose. Po jų kelioms krepšininkėms jau buvo padėkota už darbą, o keturiolika žaidėjų, tęsiančių pasiruošimą, išvyko į Stambulą, kur šį savaitgalį žais dvejas draugiškas rungtynes su Turkijos rinktine.

Turkijos krepšininkės jau du dešimtmečius yra nuolatinės Europos pirmenybių dalyvės, bet keliuose praėjusiuose turnyruose dėl aukštų vietų nekovojo.

[[ge:lrytas:lrytas:38065019]][[ge:lrytas:lrytas:38059045]][[ge:lrytas:lrytas:37935668]]

Per šių metų Europos pirmenybes Turkijos rinktinė taip pat nebus favoritė. Vis dėlto gana palankūs burtai suteikia turkėms viltį patekti į antrąjį etapą, kuriame nežaidė nuo 2017 metų.

Kad pasiektų šį tikslą, Turkijos komandai pirmojo etapo A grupėje reikės aplenkti bent dvi varžoves. O varžovės bus Prancūzijos, Graikijos ir Šveicarijos rinktinės.

Lietuvos krepšininkių varžovės B grupėje bus Serbijos, Slovėnijos ir Italijos komandos.

Turkijos rinktinė šią vasarą jau žaidė vienerias draugiškas rungtynes. Turkės buvo išvykusios į Prancūziją, kur pralaimėjo šios šalies rinktinei 61:81.

Dukart laimėjo medalius

Turkijos moterų rinktinė šiais metais pažymi sukaktį – ji Europos pirmenybėse debiutavo prieš dvidešimt metų. Prieš 2005 metais vykusias Europos pirmenybes turkėms net nereikėjo kovoti dėl kelialapio, nes baigiamasis turnyras buvo surengtas jų šalyje.

Į Europos pirmenybes pirmąjį kartą kaip šeimininkė patekusi Turkijos komanda vėliau nuolat prasibraudavo pro atrankos kliūtis ir nuo 2005 metų nepraleido nė vieno turnyro. Šiais metais Turkijos krepšininkės žemyno pirmenybėse žais vienuoliktąjį kartą iš eilės.

Didžiausias Turkijos moterų rinktinės pakilimas buvo praėjusio dešimtmečio pradžioje. 2011 metais turkės iškovojo Europos pirmenybių sidabro, 2013 metais – bronzos medalius, rinktinė po du kartus pateko į olimpines žaidynes ir pasaulio pirmenybes.

Tačiau praėjusio dešimtmečio pabaigoje prasidėjo rinktinės nuopuolis ir per trejas praėjusias Europos pirmenybes (2019, 2021 ir 2023 m.) Turkijos komanda užėmė tik 14-ąją vietą.

Didžiausio pakilimo laikotarpiu kelios Turkijos rinktinės lyderės Nevriye Yilmaz, Birsel Vardarli ir Isil Alben buvo aukštai vertinamos visoje Europoje. Tačiau joms baigus karjerą, Turkija tokio paties ar bent panašaus lygio krepšininkių nebeturi.

Lyderė – amerikietė

Pagrindinė Turkijos rinktinės viltis jau daug metų yra natūralizuota amerikietė. Amerikietės prisidėjo ir prie didžiųjų pergalių, pasiektų praėjusį dešimtmetį, o giliausius pėdsakus paliko Quanitra Hollingsworth.

198 cm ūgio Q.Hollingsworth, kuri europinės karjeros pradžioje vieną sezoną vilkėjo Kauno „Aisčių“ aprangą, padėjo turkėms laimėti 2013 metų Europos pirmenybių bronzą, po to žaidė dar keliuose didžiuosiuose turnyruose ir rinktinės aprangą vilkėjo iki 2023 metų.

Dabar estafetę perėmė kita vidurio puolėja Teaira McCowan. Ši 204 cm ūgio amerikietė jau atstovavo Turkijai per praėjusias Europos pirmenybes, žaidė šių metų Europos pirmenybių atrankos varžybose ir ketina dalyvauti baigiamajame turnyre.

Tiesa, kol kas T.McCowan į rinktinės treniruočių stovyklą neatvyko. Ji žaidžia WNBA lygos „Dallas Wings“ komandoje ir yra pažadėjusi, kad prie rinktinės prisidės prieš pat Europos pirmenybes.

Šiuo metu rinktinės stovykloje nėra ir vienos iš geriausių Turkijos krepšininkų Sevgu Uzun. Ji taip pat žaidžia WNBA lygoje, kurioje atstovauja „Phoenix Mercury“ ekipai, ir į nacionalinę komandą turėtų atvykti vėliau.

Klubuose – atsarginės

Turkijos rinktinės treneris Ekremas Memnunas į treniruočių stovyklą pakvietė net dvidešimt krepšininkių, įskaitant dvi WNBA žaidžiančias moteris. Net devyniolika iš jų pastarąjį sezoną rungtyniavo Turkijos klubuose. Vienintelė išimtis – Elif Istanbulluoglu, kuri mokosi Luisvilio universitete ir žaidžia NCAA pirmenybėse.

Visos Turkijos rinktinės krepšininkės aikštėje nuolat susitinka su aukščiausio lygio varžovėmis, nes Turkijos lyga pastaruoju metu yra aiškiai stipriausia Europos nacionalinė lyga.

Vis dėlto klubuose net geriausioms Turkijos krepšininkėms sudėtinga prasimušti pro pajėgias legionieres. Pastarąjį superlygos sezoną į rezultatyviausių krepšininkių dvidešimtuką pateko vien užsienietės, tarp kurių vyravo JV amerikietės. Tuo tarpu daugelio Turkijos rinktinės krepšininkių vidurkis buvo tik 5–8 taškai. Vienintelė turkė, įžengusi į dviženklę taškų zoną – 14,8 taško įmesdavusi Manolya Kurtulmuš, bet ji žaidė vos devintąją vietą užėmusioje „Ormanspor“ komandoje.

„Fenerbahce“ fiasko

Turkijos moterų lygos statusą patvirtina klubų rezultatai Europos turnyruose. Dar 2014 metais Stambulo „Galatasaray“ tapo pirmąja Turkijos komanda, iškovojusia Eurolygos čempionės vardą, o 2023 ir 2024 metais amžinų varžovių pėdomis žengė Eurolygos čempione tapusi Stambulo „Fenerbahçe“ ekipa.

Net tris pastaruosius sezonus Eurolygos finalo ketverte žaidė dvi Turkijos komandos. Kartu su „Fenerbahçe“ į svarbiausio žemyno turnyro baigiamąją dalį triskart paeiliui pateko „Mersin“. Europos taurės finale užpernai žaidė „Galatasaray“, pernai – Stambulo „Beşiktaş“.

„Fenerbahçe“ laikomas turtingiausiu Europos moterų krepšinio klubu ir suburia daugiausia ryškių tiek Europos, tiek JAV žvaigždžių. Vis dėlto šiais metais Eurolygos turnyre „Fenerbahçe“ patyrė didelį fiasko. Nors iki finalo šešeto „geltonos-mėlynos“ nepralaimėjo nė vienerių rungtynių, pusfinalyje jas sutriuškino Prahos USK krepšininkės.

Turkijos krepšiniui buvo likusi kita viltis – į finalą pateko „Mersin“. Tačiau lemiamose rungtynėse ir Mersino komanda buvo bejėgė prieš Eurolygos čempionės vardą susigrąžinusią USK komandą.

Finansinės negandos

Turkijos superlygoje ryškių žvaigždžių yra ne mažiau negu Eurolygoje. Vis dėlto pastaraisiais metais ir superlygoje ne viskas sklandu.

Prieš kelis sezonus Turkijos moterų krepšinio pirmojoje pakopoje žaisdavo 14 komandų, o 2023 metais pirmenybių dalyvių skaičius laikinai buvo padidintas net iki 15 komandų. (Tais metais Turkijos pietryčius sukrėtė didelis žemės drebėjimas, po kurio „Hatay“ klubas iš žemės drebėjimo epicentre buvusios vietovės negalėjo tęsti varžybų. Turkijos krepšinio federacija (TBF), atsižvelgusi į ypatingas aplinkybes, padarė „Hatay“ išimtį ir leido likti superlygoje.).

Tačiau pernai TBF nebepavyko surinkti bent 14 komandų. Dar vasarą žaisti superlygoje dėl finansinių sunkumų atsisakė „Antalya“ ir „Izmit“ klubai, o sezonui vos prasidėjus kapituliavo ir nepriteklių palaužtas „Zonguldak“ klubas. Į superlygą skubiai buvo priimta Bursos „Antsor“, turėjusi žaisti antrojoje lygoje, bet pirmojoje pakopoje vis tiek varžėsi tik dvylika ekipų.

Maža to, vieną klubą finansinės bėdos prispaudė sezonui jau įsibėgėjus. 2024 metų rudenį „Bodrum“ klubas paskelbė, kad nebeturi lėšų vykdyti įsipareigojimus ir leido išvykti visoms pagrindinėms žaidėjoms. Tarp jų buvo lietuvė Laura Juškaitė, persikrausčiusi į Brno „Žabiny“ komandą.

„Bodrum“ iš superlygos nepasitraukė, bet su patyrusiomis varžovių profesionalėmis kovojo Bodrumo jaunimo komandos krepšininkės. Jos dažnai superlygos rungtynes pralaimėdavo net pusšimčio taškų skirtumu ir užėmė paskutinę dvyliktąją vietą.

Turkijos moterų krepšinis – Europos priešakyje žengiantys klubai ir nusilpusi rinktinė