Dviejų pratęsimų pareikalavusiose rungtynėse sostinės ekipa, kaip ir pernai, 97:89 dramatiškai laimėjo pirmąsias serijos rungtynes Nemuno saloje.
Panašų įvykių scenarijų, kaip ir tada, pabrėžė daugiausiai laiko ketvirtadienio vakarą ant parketo praleidęs krepšininkas Gytis Radzevičius.
„Viskas panašiai klostėsi, pernai vieno pratęsimo prireikė, dabar – dviejų. Džiaugiamės pergale, nes parodėme charakterį. Buvo sunkių momentų, bet visi išlikome drauge, ir nors ši pergalė smagi, bet suprantame, kad nieko nelaimėjome, reikia dar dviejų“.
Susiję straipsniai
Tarp praėjusių metų atkrintamųjų, pasibaigusių „Ryto“ čempionų titulu, ir šio sezono kovų galima įžvelgti ir daugiau panašumų.
Abiem atvejais Giedriaus Žibėno treniruojamai komandai pusfinalyje prireikė penkių rungtynių – pernai tam, kad palaužtų dabar jau savo veiklą sustabdžiusią „Wolves“, o šiemet – Panevėžio „Lietkabelį“.
„Atrodo, kad į praėjusius metus nusikėlėme – dabar irgi nuovargis davė savo. Kiti metai, nauja istorija, bet mes norime tą patį pakartoti. Tai nėra kur taupytis – einame, kovojame, ir gausis, kaip gausis“, – mintimis po rungtynių dalijosi vilnietis.
Šiose rungtynėse 14 taškų, 8 kamuolius atkovojęs ir 20 naudingumo balų surinkęs „Ryto“ puolėjas, paklaustas, kada komanda pradėjo nebesureikšminti „Žalgirio“ vardo, G. Radzevičius teigė, kad ir anksčiau jie neturėjo psichologinių problemų žaisdami prieš šį varžovą.
„Net nežinau, nepasakyčiau, kad būdavo toks sindromas. Visada eidavome, kaudavomės – kartais išeidavo, kartais ne. Sunku pasakyti“
– Kaip reagavote į tai, kad šiemet prieš seriją buvote nuvertinami dar labiau nei praėjusiais metais?
– Nieko, visi viską supranta, kas favoritai čia. Tos kalbos gal legionieriams kažkiek padeda, o Lietuvoje mes įpratę, kad visi mus nuvertina. Tiesiog einame daryti savo darbą, todėl kartais mums žaisti yra lengviau iš autsaiderio pozicijos.
– Kokie žaidybiniai aspektai bus svarbiausi artėjant rungtynėms Vilniuje?
– Sakyčiau, svarbiausia bus psichologinis pasiruošimas. Lygiai taip pat, kaip šiandien atvažiavome kovoti, žaisti, atiduoti visą save – tą patį turėsime daryti ir Vilniuje. Blogiausia būtų pagalvoti, kad kažką jau esame laimėję. Tikrai taip nėra, o kartais tokiose serijose taktiniai dalykai nueina į antrą planą.
– Kaip pavyksta išlaikyti susikaupimą šiuo laikotarpiu, kai netrūksta dėmesio iš Eurolygos klubų aplinkos?
– Viskas gerai, suprantu, kad nedaug sezono liko. Galvoju, kad esu patyręs žaidėjas, stengiuosi viską palikti šone ir per daug nesimėtyti. Šiandien esu „Ryto“ žaidėjas ir noriu šitam klubui atiduoti viską, ką galiu. Baigsis serija ir tada žiūrėsime, kas mūsų laukia
– Nors Rimas Kurtinaitis dar nepaviešino rinktinės kandidatų, ar jau turėjote pokalbį ir ar ketinate vykti?
– Taip, jeigu viskas bus gerai su sveikata – tikrai būsiu.
– Šiandien Lietuvos krepšinį sudrebino žinia apie „Wolves“ pasitraukimą. Kaip sutikote šią naujieną?
– Labai įdomiai. Tikrai nustebino, vakar buvo tas Europos taurės dalykas, galvojau galbūt kažkaip kitaip bus, bet labai nustebau. Na ką, sostinėje – vilkas tik vienas. Buvo, yra ir bus.
– Dabar žmonės skyla į dvi stovyklas – vieni džiūgauja, kiti – liūdi. Kurioje jūs pusėje?
– Tai labai ilga tema ir dabar nenorėčiau kalbėti. Baigsis sezonas, galėsime pakalbėti. Negaliu kalbėti, nes esu „Ryto“ žmogus, visi supranta kas kaip.