Nors šios pergalės leido gargždiškiams (7–9) priartėti prie 4–6 vietų, nes nuo jų skiria tik vienas laimėjimas, treneris Tomas Rinkevičius į viską žvelgia atsargiai ir neskuba džiaugtis.
„Mums tai didelis darbas. Nesu treneris, kuris po vienos ar kitos pergalės imtų garsiai ir neatsargiai kalbėti. Noriu likti kuklus, vertinti kiekvieną varžovą ir neskaičiuoti toli“, – LKL.lt sakė „Gargždų“ ekipos vyr. treneris.
Interviu LKL.lt jis pasakojo apie tai, kokį kelią nauja komanda nuėjo nuo vasaros, kokius iššūkius teko sutikti, kaip pavyko sureaguoti į žaidėjų išvykimus.
„Jei klaustumėte manęs kaip trenerio, aš nenorėjau, kad Džiugas išvyktų, norėjau, jog jis liktų mūsų komandoje. Taip pat nenorėjau, kad išvyktų Benas ar Joshas. Čia mano kaip trenerio norai, tik norai su situacija kartais prasilenkia“, – pasakojo jis.
Dabar „Gargždų“ kelyje – vieni iš artimiausių konkurentų – „Šiauliai“ (8–8).
Rungtynės sekmadienį nuo 19.10 val.
– Treneri, pastaruoju metu „Gargždų“ komanda žengia pergalių keliu – iškovojo tris paeiliui. Ar jaučiate emocinį ir žaidybinį pakilimą?
– Tikrai taip. Po Naujų metų turime gerą etapą, tikrai jaučiasi, kad esame gerame kelyje. Jaučiasi visas sezono pradžios įdirbis, geras mikroklimatas tarp trenerių, žaidėjų, vadovybės – toks sveikas organizmas. Net jei pradžioje pergalių buvo mažiau, vis tiek teigiamą poslinkį ir gerą nusiteikimą jautėme. Geras mikroklimatas taip pat prisidėjo prie organizacijos ir rezultatų augimo.
– Ši „Gargždų“ ekipa surinkta visiškai nuo nulio: pradedant vadovybe, baigiant žaidėjais. Ar sezono pradžioje tas šviežumas stipriai buvo juntamas?
– Taip taip, aš buvau pirmasis žmogus, kuris tai jautė. Turėjau vieną sunkiausių vasarų karjeroje, dalyvavau kiekviename procese: nuo žaidėjų iki medicinos personalo pasirinkimo. Rinkome komandą nuo visų grandžių. Reikia pasidžiaugti, kad visos idėjos ir pradiniai darbai virto didesniu ar mažesniu rezultatu. Esame gerame kelyje ne tik dėl rezultatų, bet ir dėl sirgalių bazės, arenos, aplinkinių nusiteikimo. Reikia pasidžiaugti, kad tai turime per trumpą laiką.
– Kas jums kaip treneriui buvo didžiausias iššūkis kol kas?
– Neslėpsiu, vasarą buvo, kad turėjome sąrašą žaidėjų, bet pirmosios opcijos nežiūrėjo į mūsų klubą. Nepadėjo tai, kad prieš porą metų šio miesto klubas bankrutavo. Nori ar nenori, tas šleifas velkasi. Įtikinti žaidėjus, ypač pirmuosius, kad jie sutiktų ateiti, patikėtų, buvo nelengva. Nebuvo lengva, buvo daug žaidėjų, su kuriais artėjome prie susitarimo, bet galiausiai jie dingdavo, pasirinkdavo kitas Lietuvos komandas. Konkurencinėje kovoje buvo labai sunku. Bet statėme, statėme ir kažką pastatėme.
– Kaip atrodė „Gargždų“ komandos identiteto paieškos aikštelėje?
– Turėjau tikrai nemažą laisvę komplektuojant, stačiau pačią krepšinio viziją pagal save. Aišku, iš turimų resursų, kokius buvome numatę. Nuo pradžių dėliojau žaidėjus pagal savo viziją, kaip jie vienas kitą galėtų papildyti, kaip jie galėtų atskleisti stipriąsias savo savybes ir kaip galėčiau užkamšyti silpnąsias.
Buvo nelengva, kaip jau pasakojau apie mūsų situaciją, nes ne kiekvienas iškart puolė rašytis sutartį, bet reikėtų pasidžiaugti, kad mažai ką prašovėme. Aišku, naivu tikėtis, kad pasiseks visi pirkiniai, kai renki visus 12 naujų žmonių. Sporte reikalinga sėkmės, pataikyti, kad žaidėjai atsiskleistų ir tarpusavyje sutaptų, duotų bendrą rezultatą komandai, tuo pačiu būdami ryškūs asmeniškai. Ir sėkmė mus lydėjo tuose sprendimuose.
– Turėjote stipriai jus palietusių išvykimų: Joshua Haginsas, Benas Griciūnas, prieš tai – ir Džiugas Slavinskas. Kuri šių permainų komandą paveikė labiausiai?
– Reikia suprasti, kad žaidėjai išvyko ne dėl to, kad žaidė blogai. Analizavome situaciją su asistentais, kad išvyko tie, kurie turėjo didžiausią teigiamą efektą komandai. Nelabai daug komandų yra, kurias sezonui prasidėjus palieka sąlyginai trys geriausiai žaidžiantys krepšininkai. Buvo skaudu man kaip treneriui, kadangi reikėjo reaguoti, keisti.
Kiekvienas išvykimas yra šioks toks dūris: darai, strateguoji ir nebeturi žmogaus, apie kurį viską klijavai. Taip buvo ir su Džiugu, ir su Benu, kuris žaidė puikiai – prieš išvykstant demonstravo turbūt geriausią sportinę formą. Tas pats ir su Joshu, kuris sužaidęs puikiausias rungtynes gavo pasiūlymą išvykti. Sezono eigoje persitvarkyti nepaprasta, rinka – tuščia, daug papildomo darbo, vėl reikia sėkmės. Džiaugiamės, kad turime komandą, kuri galiausiai gali laimėti.
– Atsukus laiką atgal ir matant Dž.Slavinsko žaidimą Jonavoje, neatrodo, kad buvo klaida jam iškart nepadėti kontrakto iki sezono pabaigos?
– Žinote, nemažai yra procesų, kurių pats negali kontroliuoti. Ne viską kontroliavome mes. Jei klaustumėte manęs kaip trenerio, aš nenorėjau, kad Džiugas išvyktų, norėjau, jog jis liktų mūsų komandoje. Taip pat nenorėjau, kad išvyktų Benas ar Joshas. Čia mano kaip trenerio norai, tik norai su situacija kartais prasilenkia.
– Kaip manote, su dabartine sudėtimi keliausite iki pat LKL, kurią remia „Betsson“, sezono finišo, ar dar gali įvykti permainų?
– Kai pradedi sezoną, manau, niekada negali sakyti, kad čia viskas, su ta sudėtimi jį ir baigsi. Krepšinis yra besikeičiantis, niekada nesi garantuotas, nes nutinka traumų, žaidėjų ar klubo sprendimų. Procesas nenutrūkstamas. Šiai dienai pasakyti, kaip tikrai bus, aš negaliu. Manau, negali nė vienas klubas. Išvykus Brandonui dairomės į rinką, nes treniruočių procesas nėra toks, kokio norėčiau, trūksta žmonių, tad rinkoje esame. Tik ji nėra labai palanki mums.
– Paulius Petrilevičius susižeidė sezono pradžioje, atrodė, kad jo įsivažiavimui reikėjo laiko. Ar dabar aukštaūgį jau matote tokį, koks jis gali būti?
– Paulių žinau labai gerai: dvejus pastaruosius metus jis buvo mano varžovas Rumunijoje. Buvau tas, kuris labai norėjo jo savo komandoje. Jis rodė labai gerą krepšinį pasirengime, Paulius buvo pasiekęs gerą formą, bet paskutinėse draugiškose rungtynėse jis patyrė gana rimtą traumą. Jam reikėjo grįžti. Jis darbštus, nors ne pats jauniausias, bet motyvuotas kiekvienoje treniruotėje ir rungtynėse. Paulius grįžta į formą ir pastarosiose rungtynėse žaidė labai gerą krepšinį.
– Kalbant apie lietuvius, Karolis Giedraitis per karjerą LKL, kurią remia „Betsson“, kol kas taip ir nėra sužaidęs ryškesnio sezono. Kaip manote, ko trūksta jam, kad pavyktų atsiskleisti labiau?
– Karolis yra puikaus charakterio krepšininkas, treniruojamas, disciplinuotas, neturiu jokių problemų su juo. Kad ir su mažesnėmis minutėmis, jis gali duoti komandai pagalbą. Reikia suprasti, kad ne kiekvienas gali adaptuotis prie tokio vaidmens, jis yra vienas sunkesnių. Karoliui neturiu pretenzijų, jis savo vaidmenį atlieka gerai. Aišku, ne viskas idealiai tiek jam, tiek man, bet jis pozityvus, darbštus ir yra svarbi ekipos dalis, kai kuriose pergalėse kartais ir didelė dalis.
– Kiek jums kaip treneriui yra malonu turėti tokį veteraną kaip Deividas Gailius, kuris ryškus yra ne tik rūbinėje, bet vis dar ir aikštelėje?
– Su Deiviu yra atskira situacija. Puikiai žinau jį, esu dirbęs su juo „Neptūne“, tai nėra kelių mėnesių bendravimas. Tikėjau juo. Buvau pirmas organizacijoje, kuris juo tikėjo ir norėjo jį čia matyti. Buvau numatęs jam vaidmenį ne tik aikštėje, bet ir kapitono. Jis puikiai tvarkosi, padeda man aikštelėje ir rūbinėje. Jis turi didžiausią CV iš visų žaidėjų, kuriuos turime – nuo rinktinės iki Eurolygos.
– Šio sezono LKL, kurią remia „Betsson“, turnyro lentelė įtempta: nuo ketvirtos iki septintos vietos dabar skiria tik pergalė, jūs patys turite gerus šansus kilti dar aukščiau. Matote optimizmo, kad galite tai padaryti?
– Prabėgo tik du ratai, laikyti save saugiais ar skaičiuoti dar anksti. Einame iš treniruotės į treniruotę, iš rungtynių į rungtynes. Ruošiamės kiekvienam varžovui. Kai pavyksta nugalėti, džiaugiamės kiekviena pergale, nesvarbu, nugalime aukščiau ar žemiau esančią ekipą. Mums tai didelis darbas. Nesu treneris, kuris po vienos ar kitos pergalės imtų garsiai ir neatsargiai kalbėti. Noriu likti kuklus, vertinti kiekvieną varžovą ir neskaičiuoti toli.
– Kalbant apskritai, kuomet kova turnyro lentelėje tokia artima, jaučiate, kad tai geras šansas pateigti staigmenų mažesniems LKL, kurią remia „Betsson“, klubams?
– Tikrai įdomu šiemet LKL. Jei dabar paklaustumėte krepšinio žmonių, kaip jie įsivaizdavo situaciją prieš 4 mėnesius ir kokia ji dabar, mažai kas būtų tiksliai sudėliojęs lentelę. Nuo to tik įdomiau. LKL – geras produktas su profesionaliomis organizacijomis, sirgalių bazėmis, nuo to tik laimi Lietuvos krepšinis. Čia visko gali būti. Dėl to ir mes viską vertiname atsargiai. Stengiamės būti kuo aukščiau, dirbame, norime būti konkurencingi kiekviename mače ir rodyti geriausią savo žaidimą, o toliau viskas ateis savaime.
– Sekmadienį laukia rungtynės su „Šiauliais“, kuriuos šį sezoną jau esate nugalėję. Kaip pratęsti pergalių seriją ir darkart nukauti šiauliečius?
– „Šiauliai“ yra kylanti organizacija, klubas, turintis gilias tradicijas, tik turėjęs geresnių ir blogesnių laikų. Pastaraisiais metais tai ambicinga komanda, kuri investavo daug pinigų, ko gero, jie svajoja grįžti į ketvertą ir kovoti dėl medalių. Apskritai daug komandų, kurios buvo už ketverto pastaruoju metu – „Šiauliai“, „Juventus“, dabar deda žingsnius, kad būtų tame ketverte. Šiai dienai „Šiauliai“ – subalansuotos sudėties komanda, rodanti agresyvų, greitą krepšinį. Manau, tie dalykai bus svarbūs – kaip atlaikysime kontakto lygį, stabdysime jų greitą puolimą, talentą puolime.