Ketvirtajame kėlinyje, likus žaisti 3 min. 10 sek., „Ryto“ žaidėjas Jerrickas Hardingas, verždamasis su kamuoliu krepšio link, pašoko metimui ir susidūrė su besiginančiu „Neptūno“ žaidėju Zane’u Watermanu. Rungtynių teisėjas šioje situacijoje užfiksavo įsirėžimo pražangą puolėjui.
Kadangi kontaktas įvyko ties pusapskritimio zona, kilo abejonių dėl priimto sprendimo.
Pagal Lietuvos krepšinio lygos skubios vaizdo peržiūros sistemos (SPS) taisyklių 2.2 d) punktą, teisėjams, prie pusapskritimio linijos užfiksavus blokavimo / įsirėžimo pražangą, pasinaudojus Skubios vaizdo peržiūros sistema (SPS) gali būti tikrinama:
i) ar gynėjas kontakto metu nebuvo pusapskritimio zonoje;
ii) ar pražanga skirtina puolėjui, ar gynėjui, ar neskirtina nei vienam;
iii) kuri komanda fiksuotos pražangos metu valdė kamuolį;
iv) ir, priėmus galutinį sprendimą, nustatoma, kaip bus tęsiamas žaidimas.
Tuo pačiu SPS taisyklės numato, kad teisėjai savo iniciatyva sprendimo peržiūrą dėl įsirėžimo/blokavimo pražangos gali inicijuoti tik tuomet, kai iki ketvirtojo kėlinio ar pratęsimo pabaigos lieka 2 minutės arba mažiau.
Kadangi nagrinėjamu rungtynių momentu šis laiko kriterijus dar nebuvo pasiektas, teisėjai savarankiškai pasinaudoti SPS galimybės neturėjo.
Minėtas laiko apribojimas netaikomas komandų vyr. treneriams, todėl Vilniaus ekipos treneris Giedrius Žibėnas pasinaudojo savo turima „iššūkio“ teise.
Peržiūros metu buvo nustatyta, kad gynyboje buvęs žaidėjas Zane’as Watermanas kontakto metu mynė pusapskritimio liniją, todėl įsirėžimo pražanga puolėjui negalėjo būti fiksuota. Dėl šios priežasties pirminis teisėjo sprendimas buvo pagrįstai atšauktas.
Teisėjui klaidingai fiksuojant pražangą, kamuolys jau buvo išleistas iš J. Hardingo rankų ir įkrito į krepšį, todėl metimas turėjo būti įskaitytas ir „Ryto“ komandai pridėti 2 taškai.