Karaliaus Mindaugo taurės finale žalgiriečiai gan ramiai nužygiavo iki savo iš eilės septintojo trofėjaus, įveikę „Rytą“ 101:85, o S. Francisco pelnė akistatoje 23 taškus ir atliko 10 rezultatyvių perdavimų.
Jis buvo vienu iš pagrindinių pretendentų į naudingiausio turnyro žaidėjo prizą, tačiau statistika lėmė, kad apdovanojimas atiteko Mosesui Wrightui. Pastarasis krepšininkas pelnė 27 taškus ir surinko 31 naudingumo balą.
„Viskas ramu – aš tikrai laimingas dėl Moseso. Jis to nusipelnė ir tikrai labai sunkiai dirbo, – tikino iš rūbinės išėjęs Francisco. – Man svarbiausia, kad visi komandoje turėtume ryšį, nes tik jis padeda ekipai“.
Susiję straipsniai
Tuo metu, kai krepšininkas dalinosi savo mintimis, iš „Žalgirio“ rūbinės ir toliau sklido įvairiausia muzika – nuo repo iki popso.
Kalbėdamas apie finalinį mačą, kuriame antrame kėlinyje žalgiriečiai padarė neįmanomą – pelnė 37 taškus ir praleido vos 16, prancūzas sakė: „Galima sakyti, kad tai buvo mūsų pareiškimas mūsų.
Antrajame kėlinyje varžovas daug klydo, o mūsų fiziškumas tapo raktu į pergale, nes jis lėmė mūsų sėkmingą puolimą. Taip, kaip žaidėme, tai buvo tikrai labai gera vaizdas“
– Ar jautėtės, kad žaidžiate neutralioje aikštėje?
– Ne. Nors tai buvo neutrali aikštė, mūsų sirgaliai buvo nuostabūs. Atrodė, kad žaidžiame namie. Mūsų aistruoliai buvo garsesni už varžovų. Ir tai tikrai labai šaunu.
– Kaip šitas laimėjimas gali pakelti „Žalgirį“ siekiant likusių tikslų?
– Laimėti taurę yra be galo sudėtinga ir ji yra sunki visomis prasmėmis. Negalvokite, kad jei esi „Žalgiris“, tai visada triumfuosi šiame turnyre. Mums tai itin svarbu.
Šiose dvejose rungtynėse Šiauliuose parodėme savo gerą fiziškumą ir tai turime pratęsti Eurolygos mače su „Olympiakos“.
– Du mačai iš eilės su peržengta 100 taškų riba. Turbūt neliksite alkanas? Nes kas įmeta šimtą taškų, vaišina ekipą...
– Tikrai taip (juokiasi). Suši laikas. Atrodo, kad tikrai dažnai permetame tą ribą, bet mes mėgaujamės žaidimu, o ne siekiame ribos.
– Rūbinėje skamba muzika įvairi – kas yra vakaro didžėjus?
– Manau, kad Ulia (Edgaras Ulanovas). Jis dažniausiai leidžia muziką. Kitą kartą aš atsinešiu didžiulę garso kolonėlę ir jau tada visa arena skambės.
– Kokia jūsų pergalės daina?
– Nežinau, šiuo metu lietuviai viską perėmę į savo vadžias. Turi klausytis, ką jie dėlioja, bet aš mėgstu padainuoti.