Dariaus Songailos kariauna iškovojo tris pergales paeiliui, įsitvirtino LKL, kurią remia „Betsson“, geriausiųjų ketverte, ir netgi susilygino laimėjimais su trečioje vietoje žengiančiu Klaipėdos „Neptūnu“ (11–7), kuriam kibs į atlapus jau artėjantį savaitgalį.
Tą būtų sunku padaryti be nuostabių individualių pasirodymų. Būtent tokiais žodžiais derėtų apibūdinti šiauliečių lyderio Cedrico Hendersono žaidimą. Šis D. Songailos arsenalo ginklas vasarį buvo pripažintas lygos naudingiausiu žaidėju.
Antradienį 26-ąjį gimtadienį minėsiantis amerikietis per trejas rungtynes fiksavo įstabius skaičius: vidutiniškai 23,7 taško (71 proc. dvit., 53 proc. trit., 79 proc. baud.), 4 atkovoti kamuoliai, 1,3 rezultatyvaus perdavimo, 1,3 perimto kamuolio ir 25 naudingumo balai.
Susiję straipsniai
Prieš komandoms sugrįžtant į LKL, kurią remia „Betsson“, batalijas po rinktinių pertraukos, portale LKL.lt – pokalbis su vasario mėnesio MVP.
– Pradėkime nuo jūsų pirminės reakcijos – kokios emocijos ir mintys jus užklupo sulaukus tokio įvertinimo?
– Atvirai, didžiausias jausmas, kurį jaučiu – tiesiog dėkingumas, kad esu šioje situacijoje. Turiu trenerį ir komandą, kurie kasdien stumia mane būti geresniu, ypač per treniruotes. Tai nuostabu.
– Greičiausiai dar smagiau sulaukti šio apdovanojimo, kai sekasi komandai – „Šiauliai“ laimėjo visus tris mačus ir sustiprino savo pozicijas turnyrinėje lentelėje. Kiek smagu dėl aplankiusios komandinės sėkmės?
– Tai labai džiugina. Supratau, kad daug tų rungtynių tiesiog privalėjome laimėti. Tai buvo labai svarbu. Išėjome su nusiteikimu, kad laimėsime. Pats atidaviau viską, ką turėjau, ir viskas puikiai suveikė. Tikslas – tęsti taip ir toliau.
– Mačas su „Juventus“ jums buvo pats geriausias šiame sezone, taip pat patekęs į efektvyiausių individualių pasirodymų dešimtuką (C. Hendersonas pelnė 29 taškus ir surinko 34 naudingumo balus – aut.). Negana to, neseniai buvote jiems pralaimėję po dviejų pratęsimų. Ką prisimeni iš to vakaro ir kiek tave motyvavo revanšo siekis?
– Labai motyvavo. Pirmą kartą prieš juos sužaidžiau siaubingai. Tikriausiai blogiausios mano sezono rungtynės. Ir prisimenu, kad Hassanas Diarra pelnė 30 taškų. Galvoje sukosi: aš galiu tą patį padaryti per ir be pratęsimų, o mes galime laimėti, mes geresni už juos, turime tai parodyti. Visos rungtynės buvo apie to įrodymą, tad vėliau aplankė tikras revanšo jausmas. Tas mačas man daug reiškė, nes už prieš tai buvusį pasirodymą treneris mane aprėkė – sužaidžiau prastai.
– Esi daugiausiai metimų iš žaidimo atlikęs lygos žaidėjas, o „Genius Sports“ statistikos įrankis rodo, metimų tikslumas pastaruoju metu kilo, nepaisant to, jog tenka išmesti ir sunkių metimų. Kas lemia šį kokybinį pokytį?
– Tikriausiai pasitikėjimas savimi. Treneris ir komandos draugai jį labai pakėlė treniruotėse, stumdami mane mesti geresnius metimus. Aš ir pats priimu geresnius sprendimus. Ne tiek skubinu situacijas, o išlaukiu, skiriu tam laiko. Mums labai svarbu pereiti į greitą puolimą. Jei tik suspėju, galiu tokiu būdu susirinkti 7–8 lengvus taškus. Tai leidžia pagauti ritmą, o tuomet kitas metimas lengvesnis. Nebeatrodo, kad lankas mažas. Treneriai labai akcentavo: bėk, pasiimk lengvus taškus, o sunkesni metimai ateis savaime vėliau.
– Kiek prie viso to prisideda treneris D. Songaila?
– Lyginant su kitais treneriais, kuriuos esu turėjęs, jis yra tikras žaidėjų treneris. Jis nuostabus. Didžiausias dalykas, ties kuo jis man padėjo – pasitikėjimas. Manęs niekas niekada nėra aprėkęs už tai, kad nemetu (juokiasi). Jis puikus žmogus, labai gerai sutariame. Tai toks treneris, su kuriuo atsisėstum prie vakarienės stalo ir galėtum kalbėtis apie bet ką. Bet didžiausias dalykas – pasitikėjimas: kad būčiau agresyvesnis, kad visada žaisčiau šimtu procentų. Už viską jam esu dėkingas. Tai vienas geriausių trenerių, kokius esu turėjęs, tikrai.
– Laimėjote keliskart paeiliui, treneris po paskutinių rungtynių nestandartiškai pasakė, kad buvo patenkintas pergale. Kas atvedė jus į šį sezono tašką?
– Visų mūsų pergalių alkis. Geriausia tai įvardinti šitaip. Kiekvienas iš mūsų nekenčia pralaimėti. Treniruotėse ginčijamės, jei pralaimime kitai komandai. Visi nori laimėti, o tai matosi kasdien treniruotėse. Man tai labai patinka su šia komanda – mums tikrai rūpi krepšinis. Taip būna ne visada. Dažnai žmonės tai mato tik kaip darbą ir eina pasiimti atlyginimo. Čia – ne tas atvejis. Kiekvienas nori laimėti, nesvarbu kaip. Ar pelno 100 taškų, ar nulį ir išsibauduoja. Esmė yra būti aikštėje ir galiausiai laimėti.
– Ar tai verčia susimąstyti apie šios komandos lubas?
– Taip. Bet tuo pačiu galime koncentruotis tik į tai, kas prieš akis. Dabar ten yra kita komanda. Didžiausia užduotis – toliau tobulėti. Turime tiek daug tobulintinų aspektų... Esame labai jauna komanda su dviem veteranais, bet dar darome daug klaidų. Net ir būdami geroje serijoje, darome kvailų klaidų.
– Dabar sezone trumpas atokvėpis. Ar ši pauzė išmuš iš ritmo komandą, kuri laimėjo kelis kartus paeiliui, ar kaip tik bus naudinga treniruočių ir pasirengimo prasme prieš reguliariojo sezono finišą?
– Ir taip, ir taip. Manau, turėsime truputį rūdžių. Bet treneris gerai sudėliojo grafiką su draugiškomis rungtynėmis ir treniruotėmis. Tai leidžia mums vis dar žaisti, išlikti kartu. Per pertrauką tiesiog leidžiame laiką su komandos draugais. Einame vakarieniauti, nes nedaug ką veikiame. Kartu žiūrime krepšinį – Eurolygą, NBA. Laikomės kartu, sunkiai dirbame ir kiek įmanoma mėgaujamės viskuo.
– Savaitgalį laukia dvikova su „Neptūnu“ Klaipėdoje. Pergalė leistų bent trumpam pakilti į trečią vietą ir įgyti tarpusavio pranašumą, tad ant kortos stovi nemažai. Ar jau lauki šio testo bei dar vienos progos įrodyti, ką galite?
– Absoliučiai, visada laukiu. Aš tiesiog myliu krepšinį (juokiasi). Tai kita komanda eilėje, tad turime būti jai pasiruošę. Tai labai gera komanda, puolime turinti visko – metikų, protingų vyrukų, veteranų. Tai ne pasivaikščiojimas parke. Reikia susikaupimo ir pasirengimo, nes tikslas – laimėti ir toliau.
– Įspūdingas faktas, jog reguliariajame sezone visus penkis kartus įveikėte abi Europos taurės komandas – „Lietkabelį“ ir „Neptūną“. Ką tai sako apie jūsų lygį? Galbūt irgi būtumėte galėję konkuruoti tokiame turnyre?
– Manau, kad svarbiausias dalykas, kurį bandome įrodyti – kad nusipelnėme būti tame lygyje. Negaliu pasakyti, kaip mums sektųsi, nes Europos taurė ir Čempionų lyga – visai kitas žvėris. Bet kiekvienas iš mūsų nori įrodyti, kad nusipelnė būti komandoje, kuri žaidžia tokiame lygyje. Vadinasi, dabar galime tą padaryti tik toliau juos įveikinėdami.
– Pabaigai – šiek tiek lengvesnis klausimas. Netrukus tau sukaks 26-eri. Koks didžiausias su krepšiniu susijęs noras ar lūkestis artimiausiems mėnesiams ar metams?
– Didžiausias noras... Tiesą sakant, jis pildosi. Mano mama atvyks pažiūrėti, kaip žaidžiu. Vienas didžiausių mano norų – kad tėvai atvažiuotų ir pamatytų mane žaidžiant. Kad galėčiau sužaisti jiems, nes jie mane tokį mato nuo pat vaikystės.