Visą karjerą Šarūnui Jasikevičiui būdavo sunkiausia apsispręsti dėl savo ateities.

Galvodamas apie būsimą komandą jis praleisdavo tiek laiko, kad į neviltį varė ne tik savo agentus ir laukiančius klubus, bet ir save patį.

Siūlome prisiminti, kaip Š. Jasikevičius, kuriam šiandien sukanka 50 metų, rinkdavosi komandas būdamas žaidėju ir patyrė, kad kiekvienas sprendimas gali lemti žmogaus ateitį: 2007-ųjų rugsėjį „Lietuvos ryte“ publikuotas Ritos Stankevičiūtės straipsnis, kai Š. Jasikevičius grįžo į Europą po dviejų sezonų NBA.

Buvo jau rugsėjis, prasidėjo Europos krepšinio čempionatas, iki klubinio sezono pradžios – vos mėnuo, o Š. Jasikevičius vis dar galvojo.

[[ge:lrytas:lrytas:38011679]]

Krepšininko agentas, keli klubai ir visa Europa kiekvieną dieną laukė žaidėjo sprendimo, kurį klubą jis pasirinks.

Bet tuo metu Š.J asikevičius norėjo visą savo dėmesį skirti Lietuvos rinktinei. Klubų spaudžiamam savo agentui Maurizio Balducci (jis mirė 2019 m. - Red.) krepšininkas vis kartojo, kad jam reikia daugiau laiko apsispręsti.

[[ge:lrytas:lrytas:41432580]][[ge:lrytas:lrytas:41477060]][[ge:lrytas:lrytas:41491996]][[ge:lrytas:lrytas:41513436]]

„Buy time“, – vis prašė Š. Jasikevičius.

Angliškas pasakymas „nupirk laiko“ atitinka lietuviškąjį „vilkink laiką“.

„Vieną dieną Šarui pasakiau, jog nupirkau jau tiek laiko, kad nebeturiu kur jo dėti. Laiko padėjau į garažą, padėjau namuose, nebežinau, ką daryti. Nupirkau visą laiką, kiek tiktai įmanoma“, – juokėsi italas M. Balducci.

Sunkiausia sprendimų vasara

2007-ųjų rugsėjį agentas pagaliau galėjo atsipalaiduoti, nes baigėsi tris mėnesius trukęs įtempto siužeto filmas „Kur žais Š. Jasikevičius?“.

Lietuvos krepšininkas nutraukė sutartį su „Golden State Warriors“, o Europoje išsirinko Atėnų „Panathinaikos“.

Pasirašydamas 2 metų 7 mln. eurų sutartį Š. Jasikevičius pagerino Europos rekordą – čia tiek dar nebuvo uždirbęs joks krepšininkas.

Graikijos čempionai dar apie 2 mln. dolerių sumokėjo NBA klubui.

Š. Jasikevičiaus agentas lengviau atsipūtė, bet sveikinimų nepriiminėjo: „Sveikinti galėsite tik pasibaigus sezonui. Tik tada žinosime, ar priėmėme teisingą sprendimą“.

Visą karjerą Š. Jasikevičiui sunkiausia būdavo apsispręsti dėl savo ateities. Galvodamas apie būsimą komandą jis praleisdavo tiek laiko, kad į neviltį varė ne tik savo agentus ir laukiančius klubus, bet ir save patį.

„Kai po trijų sezonų turėjau palikti „Barcelona“, gal mėnesį svarsčiau, ar eiti į Vitorijos „Tau Ceramica“, ar į Tel Avivo „Maccabi“. Galvojau, gal reikės monetą mesti.

[[ge:lrytas:lrytas:41541934]]

Ir NBA buvo tas pats. Gal mėnesį aš negalėjau apsispręsti, ar eiti į „Cleveland Cavaliers“, ar į „Indiana Pacers“. O išėjo, kaip išėjo.

Kartais taip būna – vienas blogas sprendimas, ir po to kenti“, – kalbėjo „Panathinaikos“ naujoku tapęs Š. Jasikevičius.

„2007-ųjų vasara buvo sunkiausia tiek jam, tiek man, – pripažino M. Balducci. – Kažkuriuo momentu visi, aš – taip pat, pradėjome jį spausti. O Šarūnui visada buvo sunku apsispręsti“.

Mąstė ilgiausiai iš visų

Įžaidėjas norėjo likti NBA, todėl sunkiai susitaikė su mintimi, kad reikėjo atsisukti į Europą.

Š. Jasikevičių gundė ir Pirėjo „Olympiakos“, „Barcelona“, Maskvos CSKA, Madrido „Real“.

Net Tel Avivo „Maccabi“ surinko 2,5 mln. dolerių, kad susigrąžintų savo sėkmės riterį.

„Dirbau daug metų, su daug žaidėjų, todėl galiu pasakyti, jog Šarūnas mąstė ilgiausiai iš visų.

Ne todėl, kad galvoja lėtai, o todėl, kad galvoja per daug, – kalbėjo ne tik Š. Jasikevičiaus, bet ir dar kelių Lietuvos rinktinės žaidėjų – Ramūno Šiškausko, Rimanto Kaukėno, Jono Mačiulio – buvęs agentas M. Balducci. – Š. Jasikevičius visus ingredientus sudeda į maišytuvą – pliusus ir minusus, už ir prieš.

Kiti krepšininkai apsvarsto kelis dalykus ir apsisprendžia. Šarūnas apgalvoja dvidešimt skirtingų parametrų, išstudijuoja žaidėjų sąrašus, kiekvieną krepšininką iš eilės. Kai turi galimybę rinktis, nėra lengva“.

Ką reiškia rinktis savo ateitį stebint pusei pasaulio?

Š. Jasikevičius yra patyręs, kaip kiekvienas sprendimas gali keisti žmogaus gyvenimą.

Dužo dvi svajonės

1998-ųjų vasara. Š. Jasikevičius su jauduliu stebi NBA naujokų biržos transliaciją iš Kanados miesto Vankuverio laukdamas, kol išgirs savo pavardę.

Juk Merilando universiteto komandoje jis ką tik baigė įspūdingą sezoną. Lietuvis kaip raketa kiekvienose rungtynėse iššaudavo po 12 taškų, o pagal rezultatyvius perdavimus (3,2) pateko į NCAA geriausiųjų dešimtuką.

[[ge:lrytas:lrytas:10654343]]

Biržos antrasis ratas eina į pabaigą, o NBA komisaras ilgos lietuviškos pavardės taip ir neištaria.

Tą vakarą dužo 22 metų Š. Jasikevičiaus svajonė įsiveržti į NBA. Bet liko kita – patekti į Kauno „Žalgirį“, gimtojo miesto komandą.

Tačiau jau pirmasis profesionalaus krepšininko sprendimas nebuvo toks paprastas.

Situacija su „Žalgiriu“ tapo sudėtingesnė, nes į Kauną atvyko amerikietis Tyusas Edney.

„Nematau prasmės būti komandoje, kurioje sėdėčiau ant atsarginių suolo. Esu jaunas, man reikia žaisti“, – tuomet kalbėjo Š. Jasikevičius.

Tramplinas – Vilniaus klubas

Po pasaulio čempionato su Lietuvos rinktine grįžtant iš Graikijos, Atėnų oro uoste prie įžaidėjo priėjo kito Lietuvos klubo – Vilniaus „Lietuvos ryto“ vadovai.

Čia pat, laukimo salėje, jie susitarė su perspektyviu, bet vietos nerandančiu įžaidėju dėl sutarties.

Š. Jasikevičius tapo brangiausiu Vilniaus klubo krepšininku, nors sutarties suma dabar atrodo juokinga – 70 tūkst. dolerių už du sezonus.

„Buvo matyti, kad kuriasi klubas, kuris turi daug ambicijų, – pirmąjį sprendimą profesionalo karjeroje prisiminė Š. Jasikevičius. – Man tie metai buvo idealūs.

Nereikėjo galvoti apie mokslus, neturėjau šeimos, tik draugę Amerikoje. Buvau vienas, į salę ateinu, pamėtau, visą dėmesį skyriau krepšiniui.

Visus tikslus, kuriuos užsibrėžiau eidamas į „Lietuvos rytą“, pasiekiau. Tik taip išėjo, kad po metų teko išsiskirti“.

[[ge:lrytas:lrytas:10654341]]

Š. Jasikevičius pasinaudojo sutartyje numatyta galimybe nutraukti kontraktą po sezono. „Olimpija“ už įžaidėją „Lietuvos rytui“ sumokėjo 35 tūkst. dolerių išpirką.

Pateko į Z. Sagadino rankas

1999-ųjų vasarą Š. Jasikevičius vėl žvalgėsi į „Žalgirį“. Ir vėl bergždžiai – kauniečiai „pirmu numeriu“ pasikvietė NBA veteraną Corey Becką, o lietuviui siūlė antraeilį vaidmenį.

Tačiau Š. Jasikevičiaus žaidimą Vilniuje pastebėjo garsus krepšinio specialistas iš Slovėnijos Zmago Sagadinas. Po ilgų apmąstymų, jau pasibaigus Europos čempionatui Prancūzijoje, lietuvis apsisprendė keliauti į Liublianos „Olimpija“.

„Šarą stūmė ir jo agentas, nes žinojo apie mūsų individualų darbą su krepšininkais, kad esame užauginę NBA žaidėjų“, – prisiminė Z. Sagadinas, kurį Š. Jasikevičius laikė vienu svarbiausių trenerių jo karjeroje.

Savo pyktį Š. Jasikevičius išliejo tą vakarą, kai „Olimpija“ atvažiavo žaisti Kaune.

Lietuvis kaip tankas traiškė savo vaikystės svajonių komandą, o po pergalės vienu tašku iš džiaugsmo riaumojo viduryje aikštės baksnodamas į užrašą ant savo žalių marškinėlių su užrašu „Olimpija“, o ne „Žalgiris“.

„Aš jaučiau, kad jis turi potencialo tapti geriausiu Europos įžaidėju. Ir neprašoviau, – dabar prisiminė Z. Sagadinas. – Man iš galvos neiškrenta tos rungtynės, kai Šarūnas sudaužė Pirėjo „Olympiakos“. Jis pataikė septynis tritaškius iš septynių, o „Olimpija“ išmetė graikus iš Eurolygos“.

Pirmieji bendri žingsniai

Tą sezoną užsimezgė Š. Jasikevičiaus draugystė su tuomet dar ne itin žinomu krepšinio agentu M. Balducci iš Italijos.

Sezonui artėjant į pabaigą, italas rankose laikė ne vieną fantastišką Europos klubų pasiūlymą talentingam įžaidėjui.

Bet netrukus M. Balducci griebėsi už galvos. Tai jam teks daryti kiekvieną kartą, kai Š. Jasikevičius keis komandą.

Abejojo, ar vykti į Barseloną

„Treneri, gal aš dar sezonui liksiu Liublianoje“, – Z. Sagadinui pareiškė Š. Jasikevičius.

Krepšininku domėjosi „Olympiakos“, Stambulo „Efes Pilsen“ ir „Ulker“, Tel Avivo „Maccabi“ ir, žinoma, „Barcelona“.

Bet tas pakvaišęs lietuvis ruošėsi atsisakyti bene dešimt kartų didesnių pinigų, kad galėtų dar „patobulėti“ Z. Sagadino karinėse krepšinio pratybose.

„Aš jam pasakiau „ne“, – savo žodžius prisiminė „Olimpija“ legenda. – Sakiau, kad jis nelauktų, kol „Barcelona“ vadai pakeis savo nuomonę. Tai beprotiški pinigai ir vienas geriausių klubų Europoje! Liublianoje Šarūnas uždirbo 80 tūkst., o ten jam pasiūlė 800 tūkst. dolerių!“.

[[ge:lrytas:lrytas:10654340]]

Š. Jasikevičius vis svarstė. Jis paskambino Artūrui Karnišovui, rungtyniavusiam Barselonoje.

„Gerai žinojau Šarūną, nes kartu žaidėme Lietuvos rinktinėje, todėl sakiau, kad pasirinktų „Barcelona“. Aš tikiuosi, kad jis dėl savo sprendimo nepasigailėjo“, – kalbėjo A. Karnišovas.

Rinkosi ne pelningiausią

Krepšininko agentas lengviau atsipūtė tik po to, kai savo akimis įsitikino, kad iš atostogų Jamaikoje sugrįžęs Š. Jasikevičius galų gale padėjo parašą ant trejų metų 2,5 mln. dolerių sutarties su „Barcelona“.

„Barcelona“ nuo pat mažų dienų buvo mano svajonė. Taip pat – Madrido „Real“ bei Milano klubas, bet šis pastaruoju metu nusirito. Barselona – gražiausias Europos miestas. Tai gerokai prisidėjo prie apsisprendimo, nes finansiniu požiūriu turėjau kur kas palankesnių pasiūlymų – ypač iš Stambulo „Efes Pilsen“, už sezoną pasirengusio pakloti per milijoną dolerių“, – apsivilkęs dryžuotus marškinėlius kalbėjo Š. Jasikevičius.

„Pasirenkant komandą svarbu daug veiksnių – galimybės patekti į Eurolygos finalo ketvertą, prestižas, komandos draugai.

Todėl pasirinkimo procesas būna skausmingas, – ilgą Š. Jasikevičiaus dvejojimą pateisino A. Karnišovas. – Visi jo sprendimai gal ir užtrunka, bet būna geri. Manau, kad visa Š. Jasikevičiaus karjera Europoje buvo be priekaištų“.

Išspyrė kaip šunį

2003-iųjų vasarą baigėsi trečias nuostabus Š. Jasikevičiaus sezonas Barselonoje. Laimėta Eurolyga, Ispanijos karališkoji taurė ir ACB lyga. Baigėsi ir sutartis su Katalonijos klubu. Įžaidėjas iš Lietuvos tikėjosi naujo pasiūlymo.

Krepšininkas nervinosi, kai laukimas užsitęsė, o jis pasijuto klubui nebereikalingas.

Mintis, kad gali tekti palikti Barseloną, taip gąsdino, kad Š. Jasikevičiui nesinorėjo pradėti jokių naujų derybų.

„Jie mane atleido. Po trejų nuostabių metų. Aš buvau ištiktas šoko. Mane išspyrė kaip šunį“, – po kelerių metų pasakojo Š. Jasikevičius, traukdamas cigaro dūmą savo balkone Tel Avive.

[[ge:lrytas:lrytas:10654342]]

Mieste, į kurį lietuvis labai nenorėjo važiuoti. O paskui iš jo labai nenorėjo išvažiuoti.

Palikti Ispaniją ir keliauti į Izraelį buvo vienas skausmingiausių sprendimų krepšininko karjeroje, bet būtent šis žingsnis pasirodė teisingiausias.

„Važiavau į „Maccabi“ sudužusia širdimi“, – neslėpė Š. Jasikevičius.

Tą vasarą dužo ne tik norai likti Barselonoje. Paskutiniu momentu žlugo kontraktas su Valensijos „Pamesa“ – ši komanda sutarė su Š. Jasikevičiumi jau po to, kai pasirašė trejų metų sutartį su Marko Popovičiumi.

Staiga ispanams pasirodė, kad atsisakyti kroato jiems per brangiai kainuotų, ir lietuvis liko apgautas.

Trumpam atleido agentą

Muilo opera tęsėsi. M. Balducci Š. Jasikevičiui prieš akis vis mojavo „Maccabi“ siūloma sutartimi, bet Ispaniją įsimylėjęs krepšininkas į tą pusę net nežiūrėjo. Kelioms savaitėms jis dingo Karibų jūros saloje Aruboje.

Apsisprendimo drama baigėsi tik prieš pat Europos čempionatą Švedijoje.

Bet prieš tai Š. Jasikevičius spėjo atleisti savo agentą, vis kaišiojantį „Maccabi“ kontraktą.

„Jei tu jo nepasirašai, aš su tavimi nebedirbu“, – netekęs kantrybės tokį triuką išbandė M.Balducci.

„Ir nereikia“, – atkirto Š. Jasikevičius.

Bet po to įžaidėjas pats susirado savo agentą ir padėjo parašą, kuris jam atnešė didžiausią šlovę.

Atsiminimui nusikirpo virvutę

Kai Š. Jasikevičius pasirašė sutartį su legendiniu Tel Avivo klubu, visi Izraelyje žinojo, kad lietuvis yra vienas geriausių įžaidėjų Europoje – jis ką tik buvo gavęs naudingiausiojo prizą bei auksą žemyno čempionate.

Tačiau nuo pirmos dienos „Maccabi“ sirgaliams lietuvis pasirodė įtartinas.

Į debiutinę spaudos konferenciją jis atėjo raudonais marškinėliais, nors joks „Maccabi“ žaidėjas viešai šios spalvos nedėvi – raudoną aprangą vilki priešai, Tel Avivo „Hapoel“ atstovai.

Šaras greitai buvo perrengtas geltonai, tačiau prireikė ne vienos dienos, kad jis taptų „makabiu“ visa širdimi.

Lietuvis žaidė vis geriau, o tada atėjo diena, įžiebusi amžiną Izraelio meilę Š. Jasikevičiui.

[[ge:lrytas:lrytas:10654347]]

Tai buvo paskutinės 2003–2004 m. Eurolygos reguliariojo sezono rungtynės su Sienos MdP. „Maccabi“ atsiliko tašku. Likus pusantros sekundės iki mačo pabaigos.

Tada Š. Jasikevičius švystelėjo kamuolį iš trijų taškų zonos. Metimas buvo taiklus, Tel Avivo komanda laimėjo 88:86.

Triumfuodamas lietuvis nubėgo prie sirgalių tribūnos kaire ranka nuo širdies keldamas pavadinimą ant geltonų marškinėlių – „Maccabi“. Nuo tos dienos žodžiai Šaras ir Dievas Tel Avive tapo sinonimais.

Visi žinojo, kad Šaras išvažiuos. Kad jo laukia NBA, ir žaidėjo nesustabdys jokios peticijos, jokie vaizdo klipai su prašymu pasilikti.

Po paskutinio mačo „Maccabi“ sudėtyje Š. Jasikevičius iš drabužinės atbėgo į aikštę tikėdamasis atminimui nuo krepšio nusikirpti tinklelį. Tačiau iškart pamatė, kad komandos draugai abu tinklelius jau pasiėmė.

Įdėmiai apžiūrėjęs lankus krepšininkas pastebėjo vieną nepaliestą virvelę.

Lietuvis ją nusikirpo, pamojavo tribūnoms ir paliko aikštę.

Prašovė pasukęs į „Pacers“

2005 m. vasara. Š. Jasikevičius vakarieniauja su NBA legenda Larry Birdu, kuris keliavo 10 tūkst. kilometrų į Tel Avivą, kad asmeniškai pakviestų Europos žvaigždę į savo klubą Indianapolyje.

„Indiana Pacers“ vadovas Š. Jasikevičiui pasakoja apie save, apie tai, kaip jis jautėsi, kai po karjeros NCAA žmonės kalbėjo, kad L .Birdas baigė negarsų universitetą, kad jis neiškils NBA, kad bus per lėtas.

„Atvažiavau į NBA ir jau trečioje treniruotėje žinojau, kad esu geresnis nei visi kiti aplink mane“, – prie alaus stiklo sako L. Birdas ir drauge su Š. Jasikevičiumi nusijuokia.

Bet Europos žvaigždė vis dar ėjo iš proto negalėdamas apsispręsti, kurį NBA pasiūlymą pasirinkti.

[[ge:lrytas:lrytas:10654502]]

Sutartis pasiūlė mažiausiai šeši NBA klubai. Ilgiausiai jis dvejojo dėl „Cleveland Cavaliers“.

„Aš iškart noriu parodyti, ką galiu. Neturiu prabangos įsivažiuoti NBA lygoje palengva, nes man jau – 29 metai“, – vos atvykęs į „Pacers“ kalbėjo Š. Jasikevičius.

Indianapolio klube lietuvis ne kartą sužaidė gerai ir netgi pateko į NBA Visų žvaigždžių savaitgalio naujokų rungtynes.

Tačiau antrojo sezono pabaigoje, atsidūrus „Golden State Warriors“, jau buvo matyti, kad rinkdamasis klubą krepšininkas prašovė turbūt pirmą kartą karjeroje.

„Dabar aišku, kad mano sprendimas pasirašyti sutartį su „Pacers“ buvo nekoks. Kartais taip jau būna – vos vienas blogas žingsnis, ir turi dėl to kentėti.

Aš dėl to kenčiu antrus metus“, – apie gyvenimą NBA žvaigždžių šešėlyje pasakojo Š. Jasikevičius.

Stabdė lenktynės dėl K. Garnetto

2007-ųjų vasara. Š. Jasikevičius nusprendžia nenutraukti sutarties su „Warriors“, kadangi žino, jog yra mažiausiai penki NBA klubai, kurie norėtų jį matyti savo gretose.

O lietuvis net nesvarsto galimybės sugrįžti į Europą.

„Ne, nenoriu. Man atrodo, kad aš NBA galiu daug daugiau nei iki šiol turėjau galimybių parodyti.

Buvo gerų rungtynių, netgi gerų mėnesių. Pernai po sezono jaučiausi pervargęs, kadangi nebuvau įpratęs prie tokio rungtynių skaičiaus. O dabar kūnas prisitaikė prie ritmo.

Norisi sužaisti. Aš užsispyręs, būtų sunku dabar iš čia išvažiuoti“, – sakė Š. Jasikevičius.

Ne viena komanda siūlė „Warriors“ vadovams mainus, bet atsimušė į tylą.

„Jie norėjo gauti Keviną Garnettą, o lenktynėse dėl šios žvaigždės jiems reikėjo visų įmanomų žaidėjų, todėl „Warriors“ nesileido į kalbas apie Š. Jasikevičiaus keitimą, – situaciją aiškino krepšininko agentas. – Kai K. Garnettą galų gale laimėjo „Boston Celtics“, „Warriors“ jau buvo pasirengę išmainyti Š. Jasikevičių.

[[ge:lrytas:lrytas:10654501]]

Sunku patikėti, bet tuo momentu visos tos penkios komandos jau buvo pasirinkusios kitą kelią ateičiai. Šarui labai nepasisekė.

Buvo labai apmaudu tiek jam, tiek mums, jo agentams, nes jis tikrai labai norėjo likti NBA“.

Kitąmet vėl teks rinktis

Painioje 2007-ųjų vasaros istorijoje labiausiai pasisekė „Panathinaikos“ klubo vadovams, kurie leido Š. Jasikevičiui neskubant apsispręsti, tartum žinodami, kad kitaip lietuvio jie nelaimės.

Kvailių vietoje liko „Olympiakos“ atstovai, kėlę ultimatumus ir net tikinę, kad lietuvis taps raudonasis.

„Panathinaikos“ palaikantys laikraščiai mėgavosi nuolat spausdindami nuotrauką, kurioje į Atėnus atskridęs Š.Jasikevičius meta ant žemės vieno sirgaliaus ant kaklo uždėtą „Olympiakos“ šaliką.

Tuometis Pirėjo klubo treneris Pini Gershonas įsivėlė į žaidimus ir puolė menkinti buvusį pergalių karžygį „Maccabi“ komandoje.

„Puiku, kad Šaras grįžo į Europą. Aš jo norėjau, bet Lynnas Greeras, užėmęs įžaidėjo vietą, – geresnis“, – pareiškė P. Gershonas, vos prieš dvejus metus maudęsis šlovės spinduliuose, kai Š. Jasikevičius vedė „Maccabi“ į Eurolygos viršūnę.

„Maccabi“ komandos sirgaliai to nepamiršo.

„Vertinkite Šarą tol, kol jį turite, – graikus perspėjo Izraelio krepšinio apžvalgininkas Yarone'as Arbelis, pasakodamas apie tai, ką reiškia turėti Š. Jasikevičių savo komandoje. – Kai Šaras žaidžia, kiekvienas mačas yra vertas dėmesio, net jei tai – tik vietos taurės rungtynės su „Pagrati“.

Nėra jokio kito panašaus žaidėjo. Ir dar ilgai arba niekada nebus nieko panašaus į Šarą.

Tai nereiškia, kad jis – geriausias krepšininkas Europoje. Tai yra skonio reikalas. Bet nėra kito tokio paties. Todėl, kaip ir didžiausia savo gyvenimo meile, mėgaukitės kiekviena kartu praleista sekunde, kol ji dar čia“.

2008-ųjų vasarą Š. Jasikevičiui vėl laukė apsisprendimas – ar jam likti Graikijoje, ar keliauti kitur, kadangi sutartyje su „Panathinaikos“ buvo numatyta išpirka.

„Kiekvienas naujas sezonas yra naujas nuotykis, – šyptelėjo krepšininko agentas M. Balducci. – Į nuotykį Graikijoje leidomės su mintimi, kad į Europą grįžome ne amžiams“.

(„Lietuvos rytas“, 2007 m.)

Šarūnas Jasikevičius kankinosi pasirinkimų kryžkelėse: „Nupirk laiko“ Atsukam laiką