„Ryto“ rungtynės vyko kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Ta proga Vilniaus ekipa paprašė FIBA organizacijos, kad ši padarytų išimtį ir leistų „Twinsbet“ arenoje susirinkusiems sirgaliams sugiedoti Lietuvos himną.
Valstybiniai himnai FIBA klubinėse rungtynėse yra uždrausti, tačiau valstybinės šventės proga buvo padaryta išimtis ir prieš pristatant žaidėjus visa arena vieningai sugiedojo „Tautišką giesmę“.
„Ryto“ treneris Giedrius Žibėnas karjerą pradėjo Lietuvoje, tačiau vėliau eilę metų dirbo užsienyje: Lenkijoje, Irane, Danijoje, Estijoje ir net Indonezijoje. 41-erių specialistas galiausiai grįžo į gimtinę ir nuo 2021-ųjų karjerą tęsia sostinėje.
Susiję straipsniai
Lrytas paklaustas apie FIBA padarytą išimtį ir ką jam reiškia Lietuva bei kovo 11-oji, treneris prisipažino himno metu sunkiai tvardęsis.
„Kai himnas buvo ir kai tiek žmonių yra, kai jie gieda, ir „Ryto“ rungtynėse, ne Lietuvos rinktinės rungtynėse tą „Lietuva, Lietuva“, tai kažkiek net norisi graudintis. Gerai, kad buvo tamsu, nesimatė per pristatymą, bet to buvo, – pripažino G. Žibėnas. – Tai daug ką ir pasako, ką reiškia.“
Dabar Vilniaus ekipos kitą trečiadienį, kovo 18-ąją, laukia išlikimo mūšis Stambule prieš vietos „Galatasaray“ krepšininkus. Pergalės atveju „Rytas“ užsitikrintų vietą kitame FIBA Čempionų lygos etape.
Vis dėlto likus vos keletai dienų iki svarbiausios sezono dvikovos Vilniaus komanda vyks į Kauną, kur sekmadienį, kovo 15-ąją, kausis su Kauno „Žalgiriu“.
Ar būtų geriau turėti sąlyginai lengvesnes rungtynes Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) ir vėliau vykti į Turkiją kiek labiau pailsėjus, ar išlaikyti aukštą ritmą ir toliau kautis su stipriausiomis Europos ekipomis taip rengiantis būsimajai kovai? G. Žibėnas teigė jokių nuolaidų sekmadienį nedarysiąs.
„Absoliučiai nieko negalim čia kontroliuot. Tvarkaraštis yra toks, koks yra. Taip, suprantam, kad sekmadienį bus sunkios rungtynės, bet jas teisingai žaidžiant manau, kad po tų rungtynių mes galim tapti tik geresniais su tokia gera komanda žaidžiant. Turim laimėt kiekvieną dieną, geresni tapt kiekvieną dieną, po kiekvienos treniruotės, po kiekvienų rungtynių.
Ar mes ten laimėsim, ar pralaimėsim, mes ten po tų rungtynių galim tapt geresni. Mes negalim pasitikėjimo kažkur numušinėt ir kažką ten ilsint. Ne, mes tikrai neplanuojam to daryt. Eisim į tas rungtynes, privalom būt tom rungtynėm pasiruošę. Tvarkaraštis yra toks, koks yra, ir čia tikrai negali būti joks pasiteisinimas“, – pasakojo G. Žibėnas.
– Kaip pavyko pažaboti Le Mano tritaškius? Ką keitėte?
– Šiaip turiu duot daug gerų žodžių savo trenerių štabui. Net nežinau, kuris čia parengė ir daugiausiai prie to prisidėjo. Nežinau, kuris šiandien buvo pagrindinis asistentas – tiek Nedas, Vesa, tiek Gustas labai daug prisidėjo, tikrai turiu juos paminėt. Mes pirmose rungtynėse, manau, irgi buvom geresnė komanda.
Tiesiog mes nebuvom pasirengę tose rungtynėse laimėt, nes tuo metu buvom tikrai blogoj sezono stadijoj su pralaimėjimų serija ir tas pasitikėjimas buvo ne paties aukščiausio lygio, bet manau, kad mes turėjom prieš šitą komandą turėt 2:0. Dar kartą pabrėžiu, kad tikrai aukšto lygio komanda ir tikrai džiaugiamės šita pergale, ir norisi, kad panaudotume šitą pergalę kaip motyvaciją.
Septyni iš septynių pirmam kėliny – žinojom, kad jie nemes taip visas rungtynes. Kažkiek tą jiems atidavėm ir turėjom priekaištų visus pirmus tris kėlinius mūsų gynėjams, kaip jie dirbo išeidami iš užtvarų su jų gynėjais, nes tikrai buvo keli metimai laisvi, kur vieną užtvarą, atrodo, pastato ir iškart meta laisvą metimą.
Ketvirtam kėliny, manau, buvo lūžis rungtynių – ketvirto kėlinio pradžioj, kai mes pasitikdavom juos kur kas anksčiau. Tas fiziškumo diktavimas davė mums daug ir padarė skirtumą, kurį buvo svarbu šiandien pasidaryt, kad nereikėtų nieko skaičiuot Stambule.
– Kaip pirmas Augusto Marčiuliono blynas?
– Manau, susitvarkė tikrai gerai. Jam buvo ant pečių daug uždėta. Mūsų komandos fanai buvo pasiilgę Augusto. Prieš šitas rungtynes iš aštuonių paskutinių mes tik vieną kartą žaidėm Vilniuj. Pasiilgę buvom tiek mes fanų, tiek jie. Aišku, visi Augusto yra pasiilgę. Pasveikimo po rungtynių Augustą ir rūbinėj, grįžus po tiek metų pertraukos ir vėl pajautus tą pergalių skonį savų žiūrovų akivaizdoj.
Davė šiandien, tikrai pridėjo gynyboj. Pridėjo tų vadinamų įėjimų į baudos aikštelę pritraukiant gynėjų, nusimetant kamuolį. Su laiku tikim, kad Augis dar kils ir tikrai mums pridės dar daugiau. Kaip pirmos rungtynės, vertinu pozityviai tikrai.
– Daug kalbama apie Simono Lukošiaus tritaškius, tačiau keletą kartų ir gynyboje jis sujudėjo tikrai neblogai. Ar jis gali tapti dar vienu Gyčiu Radzevičiumi – žaidėju, pataikančiu tritaškį ir galinčiu apsiginti?
– Šaunuolis puolime, bet gynyboj tikrai nebuvo jo geriausios rungtynės – šitoj vietoj nesutikčiau. Simas privalo dėti didesnius žingsnius gynyboj ir jis tikrai gali geriau, nes vienu metu atrodė, kad jį ima ir atakuoja kaip taikinį. Kaip pasakyt... Jam nėra lengvas sezonas, jis pirmą sezoną „Ryte“ žaidžia, bet jo situacija yra gera lyginant su kai kuriais praeitais žaidėjais.
Jeigu atsimenat, tas pats G. Radzevičius buvo arti išėjimo iš „Ryto“ pirmoj sezono daly, arti skolinimo. Lukas Uleckas net trečią sezoną žaisdamas čia būdavo tokių rungtynių, kai jis net nepakildavo nuo suolo. Ignas Sargiūnas – pernai buvo eilė rungtynių, kur jis tik nuo trečio kėlinio pradėdavo rungtynes savo pirmajame sezone.
Simono situacija čia tikrai yra gera ir jis privalo tais šansais naudotis, jis turi jokiais būdais neatsipalaiduot po vienų geresnių rungtynių. Jam ant pečių lipa Ignas Urbonas – jis yra visąlaik pasiruošęs tiek treniruotėj, tiek rungtynėse. Tikrai negali atsipalaiduot, nes jei tie metimai kitose rungtynėse nepaieis ir jo gynybos nebus... Tiesiog.
– Ar galima iki rungtynių Stambule tikėtis naujoko?
– Reikia būt realistais. Norėtųsi, bet jeigu jis ir atvažiuotų, ar ten vienoj, ar dviejose treniruotėse [būtų]. Mes jį įsisodintume į lėktuvą ir padarytume vieną treniruotę Stambule, ar jis ten mums padėtų, ar pakenktų? Nežinau, visų pirma, kokio lygio tai žaidėjas. Nuo žaidėjo lygio priklauso, bet tokioj sezono stadijoj, kur yra lemiamos rungtynės, aš esu realistas – reikia į tokias rungtynes eit su tuo, ką turim.
Taip, pasirašysim, bandysim naudot, kažkiek limituot tas minutes, bet reikia į viską žiūrėt realiai, kaip yra. Šitai komandai, sakau – šitas rungtynes reikia pasiimt kaip motyvaciją ir pasitikėjimą į krepšį ir su tuo krepšiu keliaut į Stambulą. Žaidėjai gali tikrai ir gynybinius stopus padaryti, ir puolime žaist kartu.
– Koks buvo pokalbio su Travante Williamsu turinys mačo pabaigoje?
– Tiesiog emocijos. Parodžiau, kad flopas, jis atsakė. Rungtynių emocijos, paspaudėm ranką po rungtynių. Žaidėjas nori laimėt, geras žaidėjas – matėt, kokius metimus įmetė. Ėmėsi ant savęs ir tikrai nenorėjo rungtynių atiduot.
– Šiandien G. Masiulis su A. Gudaičiu keitė vienas kitą ir jų tandemas atrodė gerai. Ar galima su šiuo duetu išgyventi svarbiausią sezono atkarpą?
– Atsiminkit, kad be rungtynių yra ir treniruotės, kur vis tiek tie žaidėjai yra naudojami. Jie dažniausiai yra naudojami be keitimų ir to motoro, tos batareikos nėra, kaip pasakyt, non-stop. Jei turim mažiau didelių, tai mes tuos esamus, vadinkim, drožiam. Visą laiką norisi turėt daugiau ir eiti į tokias rungtynes šviežesniais veidais.
Vėl – turim, ką turim. Privalom būt lankstūs: kažkur treniruotėse gal nuimt krūvį, kažkur tose vietose būt protingesni. Turim sustatyt krūvį taip, kad žaidėjai būtų optimalios formos artėjančiose rungtynėse. Čia Tadas Jackūnas gerai daro.
– Paklaustas apie sveikatą, A. Gudaitis sakė, kad čia yra vasaros sprendimas. Kokia yra jo sveikatos iššūkiai ir kokių valios pastangų reikia, kad jis žaistų Čempionų lygoje?
– Niekas geriau negu pats Artūras nežino. Aš tikrai neklausinėju. Žinom, kad turi tų problemų, bet kovo mėnesį nemažai žaidėjų turi tų problemų. Artūras yra karys, žino, kad dar gali žaist, ir jis žino klubo ambicijas. Jam išsiėmus tikrai išsižiotų labai didelė skylė. Esu tikras, kad Artūras žais iki sezono galo ir eis į kiekvieną mūšį pasiruošęs. Smulkesnės detalės – medikui štabui klausti ir Artūrui.
– Kalbėjote apie žaidėjų šviežumą. Prieš kitos savaitės svarbiausią sezono mačą laukia dar ir mačas sekmadienį su „Žalgiriu“. Kaip galvojate – būtų geriau žaisti su sąlyginai silpnesniu oponentu LKL ar išlaikyti toliau esamą tempą ir kautis su geriausiomis komandomis, galbūt išsinešant pergalę į trečiadienio rungtynes?
– Absoliučiai nieko negalim čia kontroliuot. Tvarkaraštis yra toks, koks yra. Taip, suprantam, kad sekmadienį bus sunkios rungtynės, bet jas teisingai žaidžiant manau, kad po tų rungtynių mes galim tapti tik geresniais su tokia gera komanda žaidžiant. Turim laimėt kiekvieną dieną, geresni tapt kiekvieną dieną, po kiekvienos treniruotės, po kiekvienų rungtynių.
Ar mes ten laimėsim, ar pralaimėsim, mes ten po tų rungtynių galim tapt geresni. Mes negalim pasitikėjimo kažkur numušinėt ir kažką ten ilsint. Ne, mes tikrai neplanuojam to daryt. Eisim į tas rungtynes, privalom būt tom rungtynėm pasiruošę. Tvarkaraštis yra toks, koks yra, ir čia tikrai negali būti joks pasiteisinimas.
– Kaip keičiasi komanda praradus Jordaną Walkerį ir atėjus Augustui Marčiulioniui?
– Sunku po vienų rungtynių spręst. Kaip Simonas minėjo, visiškai kitas kūnas, visiškai kitas stilius, kiti sprendimai puolime – labiau komandiniai. Šiandien atsižymėjo ir asistų – aštuoni nėra mažai per 20 minučių. Augis ką naujo? Branda. Kai jis pažinos komandos narių stiprybes, kai jis įeis geriau į derinius, kai juo komandos nariai pasitikės, bus tos ramybės dar daugiau ir tos žaidimo kontrolės, labai tikiuosi, bus dar daugiau, nes šiandien kelis kartus paleido save šiek tiek.
Atsiminkim, kad tai – jaunas žaidėjas, įmestas tokiu sezono metu į tokios svarbos rungtynes prieš tokią gerą komandą. Viską tą pasvėrus jis tikrai susitvarkė ir manau, kaip vakar minėjau konferencijoj, jo lubos – tikrai aukštos.
– Šiandien Le Mano komanda įmetė mažiau taškų nei Bamas Adebayo praėjusią naktį NBA lygoje. Ką Jūs manote apie šį, kaip Artūras Gudaitis išsireiškė, cirkelį?
– Nežinau. Mačiau, kad varžovų treneris sakė, kad netikras krepšinis buvo. Nežinau, ką jis turėjo omeny, neskaičiau, neįsijungiau to interviu, bet labai keista, kad didelis žmogus tai padarė, nes paprastai gynėjai tokius rezultatus gali daryt. Bet kai meta tiek baudų, tai gal ir teisėjai ten biškį padėjo prie to rezultato. Jei tiek baudų mest vienam žaidėjui, nežinau, kaip ten turėjo būt. Įdomu būtų tas rungtynes pasižiūrėt. Gal po sezono bus laiko pasižiūrėt kažkada.
– Kiek galėtumėte išspausti iš vieno „Ryto“ žaidėjo, jei ties vienu žaidėju dirbtumėte, kad jis 40 minučių rinktų taškus?
– Kad visi 10 žaidėjų po 10 taškų – tai yra geriausias rezultatas: visi patenkinti, visi laimingi, kamuolys judėjo, visi žino, kad kiekviena treniruotę jie žaidžia kartu, jie eina į karą kartu. Jeigu čia mes vienam viską duotume, tam vienam būtų gerai, bet patikėkit – užkulisiuose daug dramų būtų.
– Karjerą pradėjote Lietuvoje, vėliau daug metų klajojote po pasaulį, dirbote ir egzotiškose šalyse. Grįžote į Lietuvą ir tęsiate karjerą čia. Ši diena buvo ypatinga ne tik „Rytui“, bet ir Lietuvos valstybei. Prieš rungtynes pirmą kartą BCL'e buvo sugiedotas himnas. Ką jums reiškia kovo 11-oji ir Lietuvos vardas?
– Kai himnas buvo ir kai tiek žmonių yra, kai jie gieda, ir „Ryto“ rungtynėse, ne Lietuvos rinktinės rungtynėse tą „Lietuva, Lietuva“, tai kažkiek net norisi graudintis. Gerai, kad buvo tamsu, nesimatė per pristatymą, bet to buvo. Tai daug ką ir pasako, ką reiškia.