Krepšinio specialistas apžvelgė pastaruosius savo metus, kurie pasižymėjo įvykių gausa.
„Žinią, kad būsiu Lietuvos moterų rinktinės vyr. treneris, gavau tą pačią dieną, kai gimė mano sūnus. Tai buvo dviguba šventė ir daug emocijų. Per pastaruosius metus pasikeitė daug kas – palikau gimtąją Klaipėdą ir išvažiavau dirbti į Vilnių, atsirado daug daugiau atsakomybių klube ir, žinoma, rinktinėje. Džiaugiuosi tuo, kur esu ir pažiūrėsime, kur tai nuves“, – kalbėjo Lietuvos rinktinės ir Vilniaus „Kibirkšies“ treneris V. Stanišauskas.
Pašnekovas taip pat mintimis grįžo į praėjusį Europos čempionatą. V. Stanišauskas pabrėžė, kad nors rinktinė po 10 metų pertraukos pateko tarp 8 stipriausiųjų Senojo žemyno komandų, paskutiniai pralaimėjimai užgavo trenerio ambicijas.
Susiję straipsniai
„Pergalės prieš Slovėniją ir Serbiją mums užtikrino ne tik patekimą į aštuntuką, bet ir daug gerų emocijų. Jeigu atvirai, tų emocijų norėjosi dar geresnių. Man, kaip treneriui, tie paskutiniai keli pralaimėjimai buvo labai skaudūs.
Žinant, kad prieš kelias savaites vyko atranka į pasaulio čempionatą ir visos Europos rinktinės į jį pateko... Buvome labai netoli to ir gaila, kad tas neįvyko. Matyt, taip turėjo būti ir tokios patirtys augina. Reikia tikėtis, kad ateityje mes būsime pasaulio čempionate.“
2027 m. birželį Lietuvoje pirmą kartą istorijoje vyks Europos čempionatas, kuriame bus dalijami kelialapiai į Los Andželo olimpines žaidynes.
Paklaustas, ar Lietuvos rinktinė turi galimybę prasibrauti į olimpinį krepšinio turnyrą, V. Stanišauskas atsakė:
„Visų pirma, reikia tikėti. Jeigu netikėsime, tada net nereikia rengti to čempionato Lietuvoje. Žinome, kad nebus lengva ir kad prieš olimpines žaidynes visos komandos atvažiuos su geriausiomis žaidėjomis. Pasiruošimas čempionatui jau yra
prasidėjęs. Čempionato metu bus tikrai nemažai įtampos, streso, bet mes tam ruošiamės ir bandysime jį įveikti.“
Tinklalaidėje V. Stanišauskas taip pat atskleidė, kokią kultūrą kuria Lietuvos rinktinėje:
„Aš iš karto pasakiau, kad noriu, jog mes visi būtume vieningi, o ta vienybė turi atsirasti iš laisvumo. Iš nebijojimo vienas kitam pasakyti, kas vienu ar kitu momentu yra blogai. Nebijoti spręsti problemas ir pasitikėti vienas kitu. Man atrodo, kad čia yra labai svarbūs dalykai. Nereikia būti diktatoriumi, man tas nepatinka, aš noriu turėti ryšį su žaidėjomis. Aš daug kalbėjau su mūsų rinktinės kapitone Laura Juškaite ir manau, kad ji yra labai tinkamas žmogus, kuris jungia žaidėjas ir trenerius.“
Čia pat iš Klaipėdos kilęs strategas pridėjo:
„Niekada nereikia bijoti aplink save turėti stiprių žmonių. Į rinktinės štabą pasikviečiau Nedą Pacevičių, Tomą Rinkevičių, Sandrą Valužytę. Visi jie yra aukščiausio lygio specialistai, kurie tos patirties turi galbūt daugiau už mane, todėl labai džiaugiuosi, kad galiu dirbti su tokiu kolektyvu. Manau, kad būtent tai mus padarė pakankamai stiprius praėjusiame Europos čempionate.“
V. Stanišauskas taip pat pristatė artėjančios vasaros Lietuvos rinktinės planus.
„Stovyklą pradėsime liepos antroje pusėje. Turėsime 3 kontrolinius turnyrus Lietuvoje, Švedijoje, Suomijoje ir jų metu sužaisime 6 rungtynes. Džiaugiuosi, kad turėsime nemažai žaidybinės praktikos. Taip pat žinome, kad lapkričio ir kovo mėnesiais turėsime Europos čempionato langus. Laikas prabėgs labai greitai ir tas Europos čempionatas Lietuvoje iš tikrųjų yra jau labai arti.“