Kaip praneša Graikijos portalo „Sport24“ žurnalistė Vasiliki Karamouza, prašymus tapti ilgalaikiais Eurolygos nariais pateikė septynios dabar turnyre rungtyniaujančios ekipos: Belgrado „Crvena Zvezda“, Belgrado „Partizan“, Tel Avivo „Hapoel“, „Paris Basketball“, „Valencia Basket“, Bolonijos „Virtus“ ir „Dubai Basketball“.
Visos šios komandos šiuo metu nėra Eurolygos dalininkės, todėl negauna pajamų už pasiektus rezultatus, televizijos pajamas, kitų komandų sumokėtas baudas bei negali balsuoti sprendžiant lygos ateitį.
Naujasis Eurolygos vadovas Chusas Bueno, poste pakeitęs lietuvį Paulių Motiejūną, ne kartą jau yra minėjęs, kad Eurolyga nori pereiti nuo dabartinio 10 metų A licencijos modelio į nuolatines frančizės licencijas turinčių klubų sistemą. Tokia galimybe tapti nuolatinėmis lygos narėmis komandos nori ir pasinaudoti.
Susiję straipsniai
Be septynių dabartinių Eurolygos klubų tokius prašymus pateikė ir dar šešios komandos, tarp kurių – ir naujasis praėjusį sezoną Kauno „Žalgirį“ treniravusio Andrea Trinchieri klubas Salonikų PAOK, rusų atstovas Sankt Peterburgo „Zenit“, Jeruzalės „Hapoel“, Stambulo „Bahčešehir“, į Europos taurės finalą prasibrovęs Stambulo „Bešiktaš“ bei „Napoli Basket“.
Galimybe jungtis prie lygos domisi ir investuotojai iš Romos ir Londono. Pažymima, kad Londono atstovai su gausiai lietuvių atstovaujama ir „Žalgirio“ pagrindinių dalininkų „Tesonet“ valdoma Londono „Lions“ ekipa nėra susiję.
Tikėtina, kad toks susidomėjimas yra susijęs su pagerėjusia perspektyva, kad Eurolyga ir NBA bendradarbiaus kurdami naują Europos krepšinio ekosistemą, kas P. Motiejūno vadovavimo laikotarpiu buvo matoma kaip beveik neįmanomas scenarijus.
To paties „Sport24“ žurnalisto Dimitrio Konstantinopoulo duomenimis, Eurolyga ir NBA balandžio 28-ąją Ženevoje (Šveicarija) surengs bendrą posėdį, kuriame taip pat dalyvaus ir FIBA.