Eurolygos aikštelėje vienas prieš kitą susitiks du labai gerai pažįstami bičiuliai: Šarūnas Jasikevičius ir Tomas Masiulis, ilgus metus dirbe drauge tiek Barselonoje, tiek ir Stambule.
Į „Ulker Sports Arena“ pastatą pirmadienį neatvyko nė vienas Turkijos žurnalistas, todėl Šaras ir su šypsena, ir rimtai atsakinėjo į klausimus lietuviškai.
„Ypatinga [serija] tuo, kad reikia šituos dalykus pastumti į šoną ir daryti savo darbą. Galų gale, kaip sakant, daug šnekos apie nieką, bet darbas yra darbas. Kas jį padarys geriau, tam bus geriau“, – trumpai pradėjo Šaras.
Susiję straipsniai
„Fenerbahce“ pastaruoju metu išgyveno sunkų periodą: tiek Eurolygoje, tiek ir Turkijos lygoje sekė pralaimėjimas po pralaimėjimo, o tik per pastarąsias 10 dienų buvo grįžta į pergalių kelią.
„Mes kažkiek turėjom laiko pailsėti, kažkiek laiko pasiruošti, – pasakojo Š. Jasikevičius. – Sezonas toks, koks jisai buvo – jau jo nesugrąžinsim. Atgal žiūrėti nelabai yra [reikalo]. Yra priežasčių, ir jų yra daug, kodėl viskas taip yra. Dabar reikia susikoncentruoti į varžovą, o varžovas yra tikrai stiprus.“
„Mes tikim savo komanda, mes žinom, ką mes galim. Ateina laikas, kada reikia tą viską sudėti į aikštelę ir parodyti. Žiūrėsim, ar pavyks mums tai padaryti“, – pridūrė Šaras.
Daug kalbama, kad ši serija tarp „Fenerbahce“ ir „Žalgirio“ viena lygiausių visose atkrintamosiose, o pergales lems tik detalės: namų pranašumas, patirtis, plano išpildymas.
„Nu tai va. Tame ir yra esmė, – pritarė Stambulo klubo treneris. – Jei tu turi patirtį, tu tas detales turi perkelti į aikštelę, ane? Jeigu tu turi patirtį, bet tu nepadarai to, ką turi padaryti, tai tiek tau ta patirtis ir reikalinga.
Š. Jasikevičius pripažįsta nerimaujantis dėl pilietybės klausimo: valdžiai pažėrė kritikos
Pasižiūrėsim tikrai, ar galėsim viską tą perkelti į aikštelę. Galim čia šnekėti apie visus faktus, bet prie šitų keturių linijų viskas visai skirtingai. Jeigu tu nepadarysi savo darbo, nieko gero nebus.“
– Tomas Masiulis užėmė antrą vietą Eurolygos metų trenerio rinkimuose. Kiek Jums smagu ir svarbu matyti tokį pasiekimą?
– Žiauriai smagu, čia faktas. Vis tiek norisi draugams geriausio. Kažkiek tai tikrai ir daug kas šnekėjo prieš sezoną, kad bus vienaip ar kitaip. Daug dvejonių neturėjau.
Ta komanda yra sukurta labai gera. Ir tokia lygi, ir labai universali, pasakyčiau. Labai skirtingi žaidėjai: tie, kurie kuria žaidžia, tie, kurie papildo, tie, kurie žaidžia po krepšiu. Jeigu apie juos pagalvoji, visi jie – skirtingi. Universalumas dabar labai daug lemia krepšinyje.
– T. Masiulis sakė, kad nebegavo daugiau žinučių po rungtynių Kaune.
– Dabar yra. Kai tiktai yra laikas, jeigu žaidžia „Manchester United“, jei žiūrim kokį krepšinį, jeigu yra kokios progos, tada tikrai pasirašom. Jeigu išmeta instagramas kokį gerą bajerį apie golfą, apsikeičiam jais. O taip tai turim savo gyvenimus ir darbus.
– Ar su taip gerai pažįstamu oponentu reikia labai laužyti galvą?
– Yra tų variantų, bet vienas iš tų pagrindinių – dviračio tu neišrasi. Kažkiek bandai pristaikyti, pagalvoti. Kai jis būdavo staffe, ir su šituo staffu mes sugrįžtam, kad pora tranzicijos gynybų, pora nenugriūtų ant kamuolių, pora nepadarytų baudų ir tu žiūri, kad jau susidaro 10 taškų, o tu 10 taškų neatloši per playoffus. Čia tu gali galvoti daug, bet labai viskas priklauso nuo kovos, nuo atsidavimo. Kad ir kaip banaliai šnekėtum, čia ir yra viskas.
– Dar „Žalgiryje“ dirbdamas esate sakęs, kad kai gyvenime nesiseka, reikia žiūrėti į save ir kaltinti save. Ar buvo to pastaruoju laikotarpiu.
– Kažkiek buvo. Bet sakau – tu dėl visko negali prisiimti atsakomybės. Žinote, taip, mes žinome, kokia tai yra profesija – daugiausia visko eina ant vyr. trenerio, bet dėl ko mes momentais žaidžiam ar gerai, ar blogai, susikuria iš kokių trisdešimt-keturiasdešimt dalykų. Mūsų profesijoj visą laiką sakom, kad viską pasiims ant savo galvos vyr. treneris. Jeigu šito nesupranti, neik į šitą profesiją. O tų čia niuansų labai jau daug yra.
– Kalbant apie trenerius, kaip vertintumėt Dubajaus komandos žingsnį likus rungtynes atleisti trenerį?
– Visų pirma, labai skaudu, nes labai artimas draugas, su kuriuo ir šiais metais Dubajuj būnant praleidom labai daug laiko. Draugai esam nuo labai didelio laiko – čia yra man dar skaudžiau. Iš kitos pusės, gal dabar čia nereikia daug reikštis šita tema.
– Ar patiko viešnagė Dubajuje?
– Patiko. Tikrai.
– Užsitęsė.
– Dieną užsitęsė, bet aš norėjau dar likti. Nenoriu pasirodyti labai jau toks šaltas, nes mačiau, kad kai kurie siuntė įspūdingus vaizdus. Aš gulėjau pliaže ir man gerai buvo. Nenoriu tas instagramininkas pasirodyti, kuris labai jau nori dėmesio. Aš visas dienas pliaže leidau – sąžiningai sakau.
– Pliaže negulėjo Mantas Kalnietis, kuris vakar nubėgo maratoną. Ar galime kada nors išvysti Šarūną Jasikevičių bėgant maratoną?
– Jeigu Kalnietis padaro... Bet jis 10 metų jaunesnis (plačiai šypsosi). Susirašinėjau su Mantu vakar, labai malonu. Ir rezultatas tiesiog įspūdingas. Uf... Kad Kalnas bėgtų maratoną, aš niekada gyvenime negalėčiau pagalvoti. Bet tie žmonės ir yra tokie užsispyrę. Nešnekėjau – įdomu, kas jį paskatino. Gal buvo koks įdomus betas (atliktos lažybos – red.).
– Kitas M. Kalniečio žingsnis dabar bus kelionė į Japoniją?
– O kas Japonijoj?
– Sako, kad, kai būna vidurio amžiaus krizė, žmonės arba maratonus bėga, arba į Japoniją skrenda.
– Kad tik tokia ta krizė būtų (juokiasi). Žmonės kvailesnių dalykų prisidaro.
– Daug kas sako, kad Eurolygos reguliarus sezonas panašėja į NBA – daug rungtynių, joms mažai laiko ruoštis. Ar šis Eurolygos etapas jums yra mėgstamiausias ar nekenčiamiausias?
– Kad nėra tokių nemėgstamiausių. Žiūriu net taip šaltai. Tu turi daryti darbą. Tai yra sekantis etapas, tu jam ruošiesi kaip ir sekančiom rungtynėm. Taip, dėmesio daugiau, visko daugiau, iš viso dar su „Žalgiriu“ susideda ir emociniai dalykai ant viršaus. Bet niekas nesikeičia – tu eini daryti savo darbą ir bandai jį padaryti geriausiai, kaip sugebi.
– Tas pasiruošimas rungtynėms, kaip sakote, skiriasi, kai esate čia, „Fenerbahce“, kur net nėra žiniasklaidos, su tuo, kaip viskas buvo Kaune?
– Sakysim, žiniasklaida tai okey. Kiek aš čia bendrauju su ta žiniasklaida, ir „Žalgiry“ tiek bendraudavau – vieną kartą prieš rungtynes. Dabar lygiai taip pat bendrauju su jumis – niekas čia nesikeičia.
Gavom pabūti namie, nes penkias savaites iš eilės keliavom. Tai irgi nelabai malonu, ir tai buvo vienas iš faktorių, dėl kurių mes žaidėm blogai tą periodą. Man vieną dieną prieš yra biškį interviu – tas pats, kas Kaune.
– Esate sakęs, kad tikite lyderyste pavyzdžiu. Kurie žaidėjai pastaruoju metu pas jus komandoje tuo išsiskiria?
– Yra tų žmonių, kurie bando ir kontroliuoti rūbinę, yra atsidavę komandai, kurie palaiko trenerį, kurie tiki filosofija. „Žalgiris“ turi tokių žmonių, aiškiai matosi, ir mes turim tokių žmonių. Kai prieš tai buvo sunkiau, jie yra patys svarbiausi.
– Esate Turkijoje, kiek dar sekate tai, kas vyksta Lietuvoje – politinį, sporto pasaulį?
– Skaitau aš spaudą Lietuvos kiekvieną dieną, kaip ir Ispanijos daugiau mažiau. Seku, seku.
– Perskaitėt apie I. Sargiūną naujieną?
– Perskaičiau (juokiasi). Yra daug gandų.
– Kuo jis Jums trauktų akį?
– Aš manau, tai – žaidėjas, kuris yra alkanas, nori eiti į priekį. Jis man patikdavo nuo „Žalgirio“ dublerių laikų, varžydavosi su veteranais. Nepaiso daug autoritetų. Žiūrėsim, ar tikrai galėsim dirbti kitais metais.
– Eurolygai tinkama medžiaga?
– Aš manau, kad taip.
– Esate geras draugas su Žydrūnu Ilgausku. Prieš keletą savaičių panašiai kaip ir jam, lietuviui buvo atimta pilietybę už tai, kad jis priėmė JAV pilietybę.
– Žinot, mūsų tiek pasauly daug, kad mes galim atiminėti pilietybes? Jeigu mūsų valstybė galvoja, kad iš mūsų žmonių yra normalu atimti pilietybes... Iš kitos pusės, kiek aš žinau, yra išimčių.
Dėl to pats labai pergyvenu, nes jeigu imti be išimčių, ateis aštuoniolika metų neužilgo mano vaikam ir reikės apsispręsti dėl pilietybės. Sakau – jeigu mūsų valstybė galvoja, kad mes čia galim saviems mėtytis... Dar vienas iš faktorių, kuris nepadaro mūsų pačiais protingiausiais.
– Jūs kalbėjot su savo vaikais apie šitą dalyką?
– Taip, bet kalbėti su keturiolikmečiu ar trylikamečiu yra vienas dalykas, bet valstybės įstatymai yra kitas dalykas. Taip kad... Jeigu mūsų valstybė galvoja, kad iš tikrų lietuvių gali atiminėti pilietybes, manau, kad mes labai klystam.