Skandalai, fiasko ir pamestas identitetas – ką teko išgyventi „Rytui“ nuo paskutinio triumfo Europoje? Specialiai Lrytas, Badalona

Legendinį 2008–2009 m. sezoną „Lietuvos rytas“ laimėjo visus penkis turnyrus, kuriuose dalyvavo: Europos taurę, Lietuvos krepšinio lygą (LKL), Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurę, Baltijos krepšinio lygą ir Baltijos lygos Prezidentų taurę.

Po sėkmingiausio sezono klubo istorijoje vilniečiai apsukų pernelyg nemažino. Kitais metais „Lietuvos rytas“ iškovojo LKL ir LKF titulus bei gavo teisę žaisti 2010–2011 metų Eurolygoje, kurioje pavyko pasiekti „Top 16“ etapą, o jame trūko vos vienos pergalės, jog sostinės klubas žaistų ir Eurolygos atkrintamosiose.

Po metų „Lietuvos rytas“ vėl žaidė Europos taurėje, kur sugebėjo pasiekti finalinį ketvertą, o jame iškovoti trečiąją vietą.

Nors Europoje vilniečiai ir atrodė gana pajėgiai, bet visą šį laikotarpį „Lietuvos rytas“ nebuvo iškovojęs titulo. Tam atėjo puiki proga 2013–2014 metų sezone.

Reguliariajame LKL sezone dominavęs „Lietuvos rytas“ atkrintamąsias pasitiko kaip favoritas, bet jau pusfinalyje Dainiaus Adomaičio auklėtinių laukė akistata su Kauno „Žalgiriu“, kuris reguliariajame sezone užėmė vos ketvirtąją vietą.

Serijos rezultatui esant lygiam 1:1 lemiamos rungtynės vyko Vilniuje, „Siemens“ arenoje. Drama virė iki paskutinių sekundžių. Likus žaisti 1,4 sek. „Žalgiris“ pirmavo 73:71, tačiau vilniečiai išsimetinėjo kamuolį iš po savo krepšio.

Atsilaisvinęs Zabianas Dowdellas sugebėjo netrukdomas išsimesti tolimą metimą, bet kamuolys trenkėsi į lanko priekį ir į finalą žengė Kauno „Žalgiris“. „Lietuvos rytas“ tuomet liko trečias LKL čempionate ir būtent nuo tada prasidėjo didžiulis sostinės ekipos nuosmukis.

Likimas 3-oje vietoje LKL „Lietuvos rytui“ lėmė ir tai, jog vilniečiai nepateko į Eurolygą, kurioje pirmą kartą žaidė Klaipėdos „Neptūnas“. Sostinės klubo sirgaliai tuomet net negalėjo įtarti, jog tuo pačiu užsibaigė ir „Lietuvos ryto“ etapas Eurolygoje.

2015–2016 metais Eurolygoje sumažėjo komandų skaičius ir nebeliko vietos antrai Lietuvos komandai, o dar po metų buvo palikta vos 16 ekipų, panaikintas grupių etapas ir „Lietuvos rytas“ patekti į stipriausią Senojo žemyno turnyrą galėjo tik laimėdamas Europos taurę.

Vienintelis pozityvas – 2016 metais pavyko nutraukti 6 metų titulų badą laimėjus pirmą kartą organizuotą Karaliaus Mindaugo taurę (KMT), bet LKL vilniečiai ir vėl liko trečioje vietoje.

2017 metai tapo bene juodžiausi klubo istorijoje. Nuo iškovoto 2009 metų Europos taurės trofėjaus sostinės klubui iki šio etapo vadovavo net 13 skirtingų trenerių.

Europos taurėje šiaip ne taip įveikus grupių etapą „Lietuvos rytas“ pateko į „Top 16“ etapą, bet čia savo kelionę ir baigė, o vietiniame fronte situacija buvo dar prastesnė. KMT titulą gynę vilniečiai jau ketvirtfinalyje 84:87 suklupo prieš Utenos „Juventus“, LKL pusfinalyje 1:3 buvo nusileista Panevėžio „Lietkabelio“ ekipai ir kovoje dėl bronzos tik 3:2 įveikė Klaipėdos „Neptūną“.

Tačiau skandalingiausia dalis buvo ne rezultatui. Pasibaigus sezonui klubo vadovas Gedvydas Vainauskas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ dėl prasto sezono apkaltino juodaodžius krepšininkus.

„Daugiau trijų juodaodžių krepšininkų komandoje neturi būti. Atsitiko taip, kad treneris Tomas Pačėsas mėgsta žaisti su juodaodžiais žaidėjais, juos kontroliuoti, mokyti, auklėti. Komandoje atsiranda keturi juodaodžiai, tai jie susibūrė į gaują. Negalima taip. Maksimaliai gali būti tik du juodaodžiai žaidėjai. Per 23-ejų metų darbo patirtį aš galiu tai pasakyti. Daugiau neturi būti. Ir visoms komandoms – neturėkite daugiau dviejų juodaodžių žaidėjų“, – kalbėjo „Lietuvos ryto“ prezidentas.

Tokie „Lietuvos ryto“ rasistiniai pasisakymai perskriejo visa pasaulį, o pats G. Vainauskas po kelių dienų buvo priverstas pasitraukti iš komandos, į kurią atėjo tuometinis politikas ir verslininkas Antanas Guoga.

50 procentų klubo dalių įgijęs A. Guoga įžiebė kalbas, jog bus keičiamas klubo pavadinimas, kad komanda nebebūtų siejama su G. Vainausko laikraščiu „Lietuvos rytas“.

Šią idėją sukritikavo ištikimiausi klubo gerbėjai – „B tribūna“, kuri pareiškė, jog „Rytas“ privalo išlikti.

„RYTAS turi išlikti. „Lietuvos Rytas“ – tituluočiausias visų laikų Vilniaus krepšinio klubas. Per 20 metų Mes penkiskart tapome Lietuvos čempionais, keturis kartus laimėjome Lietuvos taurę, tris kartus tapome Baltijos krepšinio lygos čempionais, po kartą laimėjome NEBL ir BBL taures ir dukart tapome EUROCUP nugalėtojais. Daugeliui krepšinio klubų To nepavyksta pasiekti per 50 ar daugiau gyvavimo metų <...>

Mes nesame akli, matėme, kas vyko „Lietuvos Ryte“, nepritarėme kai kuriems sprendimams ar veiksmams. Norėjome, jog klubas būtų atviresnis, skaidresnis, labiau įsitrauktų bendruomenė, kad jame dirbtų žmonės, kurie išties mėgsta šias spalvas. Tačiau norime pabrėžti – „Lietuvos Rytas“ – tai ne laikraštis ir ne Gedvydas Vainauskas. „Lietuvos Rytas“ – tai tie žmonės, kurie visur ir visada palaikė komandą. Tai tie išprotėję vaikinai, kurie mesdavo mokslus bei darbus ir kiekvieną sezoną keliaudavo po visą Europą, jog arenose kabėtų „Juodai-Baltai-Raudona“ vėliava. Meluodavo savo tėvams, merginoms, praleidinėdavo draugų gimtadienius, bet vis tiek buvo ten, kur žaidė jų mylimas klubas. Kiekvienas iš Jūsų, kuris lankėsi arenoje, kuris skandavo „Rytas“ ir kaip išprotėjęs džiaugėsi po kiekvienos pergalės, tai yra „Lietuvos Rytas“. Kiekvienas pirmą kartą atėjęs į areną mažas vaikas, kuris tik pradėjo susipažinti su savo didvyriais, kuris pirmą kartą užsidėjo šių dieviškų spalvų šaliką, – tai yra „Lietuvos Rytas“.

RYTAS – tai mes. Ši puiki fanų bendruomenė, kuri per visas pergales, per visus pralaimėjimus buvo kartu. Kuri, nepaisydama nesėkmių, vis eidavo į areną, kuri be galo tikėjo ir vis dar tiki, jog Mūsų komanda kels taures virš galvų.

Todėl net nebandykite ištrinti „Rytą“ iš mūsų galvų ir iš Lietuvos krepšinio. Jis yra amžinas. Mes, „B Tribūna“, palaikysime tik „Rytą“, net jeigu tai reikš, kad teks sukurti naują klubą ir jį palaikyti žemiausiose Lietuvos krepšinio lygose. Vienas gyvenimas – viena komanda. „Juodai-Baltai-Raudona“ amžiams“, – oficialiame pranešime pareiškė „B tribūna“.

Idėjų, kaip gali vadintis klubas buvo įvairių, bet ištikimiausiems sirgaliams pavyko pasiekti savo. Klubas iš Vilniaus „Lietuvos rytas“ buvo pervadintas į Vilniaus „Rytą“.

Tačiau praėjus vos keliems mėnesiams A. Guoga pasitraukė iš klubo prezidento pareigų bei perdavė savo dalis Dariui Gudeliui. Tarp A. Guogos ir D. Gudelio kilo nesutarimas dėl klubo partnerystės su „MG Baltic“. Tiesa, po kiek laiko finansinės paramos klubui suteikęs A. Guoga vėl tapo klubo prezidentu.

Tiesa, ilgai A. Guogai išbūti prezidentu nepavyko. 2019 metais verslininkas socialiniuose tinkluose įsikėlė asmenukę iš Kauno „Žalgirio“ rungtynių, kuriose dėvi didžiausių „Ryto“ priešų atributiką. Sulaukęs didelio spaudimo iš sirgalių A. Guoga pasitraukė iš klubo.

Nuo 2017 metų klube darbavosi ir Linas Kleiza, kuris tapo vienu iš klubo dalininkų bei sporto direktoriumi. Bet, kaip ir A. Guoga, L. Kleiza ilgai sostinės klube neužsibuvo.

2020 metų pradžioje po konflikto su klubo direktoriumi Rolandu Jaručiu buvęs krepšininkas paliko klubą. Prieš išeidamas L. Kleiza apkaltino R. Jarutį, jog šis moka už skautingą savo agentūrai. Pastarojo etapas taip pat artėjo liepto galo.

Prieš 2020 metų sezoną „Rytas“ paskelbė, jog traukiasi iš Europos taurės turnyro ir nuo šiol varžysis FIBA Čempionų lygoje. Toks sprendimas nepatiko didžiajai daliai „Ryto“ gerbėjų, o vienas didžiausių klubo talentų Marekas Blaževičius į situaciją sureagavo klouno „emodžiu“ ir netrukus persikėlė į Kauno „Žalgirio“ klubą.

Prieš prasidedant 2020/2021 metų sezonui „Rytas“ pristatė audito išvadas, po kurių nusprendė nutraukti bendradarbiavimą su direktoriumi R. Jaručiu.

Per visą šį laikotarpį klubą krėtė ir kiti skandalai – komercijos direktorė Audra Ginelevičienė turėjo trauktis iš komandos po to, kuomet paaiškėjo, jog ši yra „Žalgirio“ verslo klubo narė, o buvęs komandos trenerio asistentas Alberto Blanco apkaltino ekipą slepiant mokesčius.

Per visą šį laikotarpį buvo pamestas ir „Ryto“ identitetas, o komandai nepadėjo ir tai, jog nesutarimai buvo net tarp sirgalių. „B tribūnai“ ir seniesiems „Ryto“ sirgaliams sunkiai pavyko rasti kalbą tarpusavyje, dėl ko palaikymas šalia aikštelės labiau priminė chaosą, o nemaža dalis aistruolių iš viso nusisuko nuo klubo.

Iki 2020 metų „Rytas“ savo trofėjų lentyną papildė vos vienu titulu – 2019 metais sostinės klubas laimėjo KMT.

2020 metų sezoną „Rytas“ pradėjo su naujuoju vyriausiuoju treneriu Donaldu Kairiu. Šilutiškis buvo laikomas vienu perspektyviausių Lietuvos trenerių, bet rezultatai sostinės klube buvo tragiški.

Čempionų lygos grupių etape vilniečiai iškovojo vos dvi pergales ir pasirodymą baigė grupių etape, o KMT turnyre beviltiškai nusileido „Juventus“ komandai.

Po tragiškų pasirodymų buvo priimtas sprendimas atsisveikinti su strategu, o jo vietą užėmė asistentu dirbęs Giedrius Žibėnas.

Neilgai trukus paaiškėjo, jog šis sprendimas tapo „Ryto“ atgimimo simboliu.

G. Žibėno treniruojamas „Rytas“ 2021 metais be didesnio vargo pasiekė LKL finalus, kur nesugebėjo pasipriešinti „Žalgiriui“.

Po šio sezono Lietuvą sudrebino žinia. Milijardierius Gediminas Žiemelis įsigijo „Siemens“ areną ir įkūrė savo klubą „Wolves“. „Rytas“ tai priėmė itin asmeniškai, o komandos sirgaliai pradėjo mobilizuotis vis aktyvesniam palaikymui.

Antrajame savo sezone G. Žibėnui pavyko įveikti Čempionų lygos grupių etapą, bet žygį užbaigė „Top 16“ etape, o KMT pusfinalyje netikėtai suklupo prieš „Lietkabelį“ ir tenkinosi bronza.

Nepaisant to, kaunietis liko treniruoti „Rytą“ ir tai atsipirko. Vilniečiai 2022 metais pasiekė LKL finalą, o jame 4:1 sugebėjo įveikti „Lietkabelį“ ir po 12 metų pertraukos vėl tapo Lietuvos čempionais. Vilnius paskendo euforijoje.

„Ryto“ palaikymas ir ambicijos augo. Ir kol „Wolves“ nesugebėjo nei pasiekti gerų rezultatų, nei susikurti sirgalių bendruomenės, tol „Rytas“ demonstravo, jog jis atgimė.

2023 metais LKL finalą pasiekęs „Rytas“ tik 2:3 paskutinių minučių dramoje nusileido „Žalgiriui“, kuris tą sezoną sugebėjo pasiekti Eurolygos ketvirtfinalį.

Po metų LKL finale ir vėl susitiko „Ryto“ bei „Žalgirio“ komandos, bet šįkart Marcuso Fosterio vedamas sostinės klubas sukūrė stebuklą ir finalo serijoje 3:1 palaužė kur kas turtingesnį Kauno klubą ir susigrąžino Lietuvos čempionų vardą.

Arti LKL trofėjaus „Rytas“ buvo ir 2025 metais. Serijoje iki 3 pergalių G. Žibėno auklėtiniai pirmavo 2:1 ir buvo šalia pergalės, bet Sylvainas Francisco su sirena pataikė pergalingą tritaškį ir išplėšė penktąsias serijos rungtynes, kurias žalgiriečiams pavyko laimėti. Visgi vilniečius pradžiugino 1 dalykas – G. Žiemelis nusprendė sustabdyti „Wolves“ klubo veiklą.

Nepaisant gerų nuostabių rezultatų LKL, G. Žibėnas sulaukė nemažos kritikos. Jo treniruojamas „Rytas“ nė karto nežaidė KMT finale, o Čempionų lygoje nesugebėjo įveikti „Top 16“ etapo.

Dabar viskas kitaip. Šiemet G. Žibėno auklėtiniai pagaliau pateko į KMT finalą, nors jame ir nusileido „Žalgiriui“, o Čempionų lygoje ne tik įveikė „Top 16“ etapą, bet ketvirtfinalyje nugalėjęs Nimburko ERA klubą žengė į turnyro finalinį ketvertą.

Nuo 2009 metų, kuomet pavyko triumfuoti Europos taurėje, „Rytui“ buvo dienų, kai buvo labai sunku, bet teko tai išgyventi. Dabar tvirtu žingsniu finalinį ketvertą pasitinkantis „Rytas“ su daugiau nei 2000 gerbėjų pasiruošęs skelbti: „Užleiskite kelią visiems, juodai raudonai baltiems, atėjo laikas mums būti pirmiems!“