„Rytas“ pirmą kartą klubo istorijoje sugebėjo patekti į FIBA Čempionų lygos finalinį ketvertą.
Jau sezono metu prie komandos prisijungęs A. Marčiulionis spėjo tapti svarbia komandos dalimi ir prie „Ryto“ pasiekimų prisidėjo rinkdamas po 6,3 taško, 2,5 atkovoto kamuolio, 4 rezultatyvius perdavimus ir 8,5 naudingumo balo.
Vilniečių laukia nelengva užduotis – nuolatinė finalinių ketvertų dalyvė, eilę metų tuo pačiu veteranų branduoliu besiverčianti Tenerifės „La Laguna“.
Susiję straipsniai
„Ryto“ įžaidėjas tikina, jog varžovams yra pasiruošę.
„Jaučiamės gerai, pasiruošę. Susipažinome su varžovais, pasidarėme vaizdo peržiūras, ruošiamės tiek vakar, tiek šiandien. Jaučiamės gerai, žinome, ką turime daryti prieš tokį varžovą“, – užtikrintai kalbėjo A. Marčiulionis.
Pačio Augusto laukia itin sudėtinga užduotis – stabdyti Australijos krepšinio legendą Patty Millsą, kuris Lietuvos gynėjus maudė tiek 2016 metų olimpiadoje, tiek 2019 metų pasaulio čempionate.
A. Marčiulioniui ši dvikova turės papildomos reikšmės, kadangi australas yra didžiausia „Saint Mary‘s“ universiteto legenda. P. Millsas ten žaidė 2007–2009 metais, o dar neseniai, 2021–2025 metais rungtyniavo ir pats A. Marčiulionis.
Lietuvis neslepia, jog labai laukia susitikimo su šia 37-erių krepšinio legenda, tačiau aikštelėje A. Marčiulionis sieks ne parašą gauti, o gadinti australo gyvenimą.
„Įsivaizduoju, kaip su didele energija išeinu ir kaip bandau jam gyvenimą apsunkinti, – apie artėjančią dvikovą pasakojo A. Marčiulionis. – Čia ne tokios rungtynės, kur gali džiaugtis, kad prieš gerą žaidėją žaidi. Finalo ketverte tokių dalykų negali būti. Aišku, laukiu dvikovos, turbūt vienas geriausių žaidėjų, prieš kurį būsiu žaidęs, bet darbinės nuotaikos. Nėra kažkokio džiaugsmo. Aišku, smagu, bet proto ribose.“
– P. Millsas iki šiol yra didelė žvaigždė jūsų lankytame Saint Mary’s universitete. Galėtumėte apie tai plačiau papasakoti, kokio lygio žvaigždė tai yra?
– Pirmiausiai, jis turbūt geriausią karjerą turėjęs mūsų universiteto absolventas, vienas iš nedaugelio, kuris yra pašauktas naujokų biržoje. Australų antplūdis ne nuo jo prasidėjo, bet dėl jo įsitikino, kad ten yra gera vieta ir reikia ten važiuoti.
P. Millsas turi geriausią visų laikų nubėgtos mylios laiką. Kasmet yra bėgama ir man atrodo jis milę įveikė per 4 minutes 40 sekundžių ar panašiai. Kosmosas. Palyginimai ar jo prisiminimai, nors nebuvo visus ketverius metus, bet per dvejus taip iššovė, kad keliavo tiesiai į NBA. Ten jis yra labai gerbiamas, jo marškinėliai iškelti į palubes. Žmonės jį maloniai prisimena.
– Jausmas panašus kaip prieš „Kovo beprotybės“ rungtynes?
– Iš tikrųjų – taip. Su kažkuo kalbėjau, kad prisimenant svarbiausias gyvenimo rungtynes į galvą šauna „Kovo beprotybė“. Ypatingai ketvirtais metais, kai pralaimi ir tavo universiteto karjera baigiasi. Kažkiek panašumų yra, nes pralaimėjęs neiškrenti, bet dėl titulo jau nekovoji. Yra panašumų. Ir nusiteikimas tokio pačio lygio.
– 1992 metais šioje arenoje jūsų tėtis Šarūnas Marčiulionis šioje arenoje laimėjo olimpinę bronzą. Esi žiūrėjęs įrašą šių rungtynių?
– Kažkiek esu matęs rungtynes, bet tik šiandien sužinojau, asistentas Vesa (Vertio) pasakė, kad žaidė toje pačioje arenoje. Smagu. Žaidė prieš rimtas komandas, „Dream Team“. Mačiau svarbiausius momentus, rungtynes skaudžiai pralaimėjo, tai visų rungtynių nežiūrėjau, bet ištraukas mačiau.
– Varžovų gretose rungtyniauja 42-ejų M.Huertas. Pats save įsivaizduojate iki tokio amžiaus žaidžiant ir kaip sustabdyti šitą kompiuterį?
– Skamba kiek baisiai, bet, aišku, norėčiau, jei kūnas leidžia. Priklauso ir nuo genetikos, kaip kūną prisižiūri, jei kūnas leidžia ir psichologiškai gerai jautiesi, nori žaisti, tai kodėl gi ne?
Kaip jį sustabdyti? Reikės jį spausti, varginti, duoti kontakto, žaisti ant pražangos ribos ir bandyti jam kuo labiau apsunkinti gyvenimą. Žinome, kad jis gali gerai perduoti kamuolį, kurti, gali mesti ir bus vienas iš pagrindinių mūsų gynybos uždavinių.