Lietuvos ekipos varžovu bus arba Malagos „Unicaja“, arba Atėnų AEK su Luku Lekavičiumi ir Mindaugu Kuzminsku.
„Darbai nebaigti – nenorime švęsti. Paliekame tai mūsų gausiems sirgaliams, kurių čia tiek daug. Vau kiek jų čia, – po rungtynių kalbėjo „Ryto“ treneris Giedrius Žibėnas. – Tokios galimybės nesimėto – tai būtent akcentavome prieš finalo ketvertą. Nėra laiko šnekėti – gal kitą kartą... Nežinia, ar būsime tokiame finalo ketverte artimiausius dešimt metų. Norisi palikti viską aikštėje, o kaip bus – pamatysime šeštadienį per finalą“.
Susiję straipsniai
– Kas pavyko aikštėje? Gal planas buvo nuvarginti jų lyderį Marcelinho Huertą?
– Norėjome, kad jis daug kovotų vienas, neįtraukiant į žaidimą kitus ekipos narius. Žinojome, kad anksčiau-vėliau jis nuvargs, juk jo amžius artėja prie 43 metų.
Tas planas pasiteisino. Ir ne tik šis planas. Dar pasiteisino ir planas kovojant prieš Giorgį Šermadinį.
Bet viskas, rungtynes turime šias pamiršti, šventę palikti fanams ir ruoštis finalams. Nes laiko turime minimaliai.
– Ne itin sėkmingai šįkart sužaidė lyderis Ignas Sargiūnas. Bet sugebėjote labai solidžiai laimėti. Ką apie komandą pasako ši pergalė?
– Tai kažką pasako... Net jei kažkas nežais, negalės žaisti, tai komanda „atstovės“, pavaduos lyderius. Mes esame komanda...
Kai laimi prieš tokią galingą ekipą kaip Tenerifė 18 taškų skirtumu, tai ir įrodo, kokia esame komanda.
– Kokie jausmai buvo po finalinės sirenos?
– Žinome, kad bus dar viena dvikova. Tos rungtynės gali pakeisti daugelio žaidėjų gyvenimus. Tegul fanai švenčia. Dabar norisi kuo greičiau važiuoti iš arenos, iš to triukšmo ir pailsėti. Reikia teisingai praleisti tą laisvą dieną – negali žaidėjams prikimšti ten tos daug informacijos, nes stebuklų nepadarysi. Emocijų, žinoma, yra, bet jas reikia pasilaikyti šeštadieniui.
– Po pralaimėjimo Panevėžyje sakėte, kad per pirmąsias dvi minutes galima pamatyti ekipos nusiteikimą. Lyg tos dvi minutės buvo geros.
– Žaidėjai žino, kad neaišku, kada dar bus toks šansas karjeroje. Niekas negali to pasakyti ar garantuoti. Atvažiavome ir nebuvome favoritais. Tačiau žaidėjai tikėjo planu – ir tai labai didelis dalykas. Ir jį jie vykdė.
– Pergalės kaina milžiniška – tai buvo geriausios ekipos rungtynės trenerio akimis?
– Yra gerų rungtynių. Sezonas buvo tikrai banguotas ir nesulūžome ten, kur galėjome sulūžti. Visi kalba, kad geriausias mačas buvo prieš „Galatasaray“, bet noriu pasakyti, kad labai svarbios rungtynės buvo namie su Le Manu. Žaidėjai supranta, kad už jų nugarų stovi minia sirgalių ir jie nenori paleisti šansų.
– Matėte nemažai savo ekipos sirgalių išvykų. Kokia emocija buvo šįkart, kai buvo jau armija aistruolių – atvyko pusantro tūkstančio gerbėjų?
– Aš pamačiau vaizdo įrašus, kai jie ėjo gatvę. Tai vaizdo įrašas baigėsi, o minia – ne. Man kaip treneriui ir komandai labai svarbu, kad mumis sirgaliai tiki.
– Artūras Gudaitis tikino, kad jie žinojo, kad teks pusfinalyje tiesiogine žodžio prasme „kapotis“. To reikės ir finale?
– Taip, kad atjungtume M. Marcelinho nuo tos komandinės sitemos, kurią jie žaidžia jau daugelį metų, reikėjo įdėti labai daug eksta darbo. Matėte, jie pataikė tik du tritaškius – tai papildomo darbo pasekmė. Visi pasidalino juodu darbu – aš neatsimenu, kad padarytume per rungtynes net 30 pražangų. Tačiau tai leido mums kontroliuoti rungtynes. Dėl to ir išvengėme bangavimų. To paties reikės finale.
– Charakterį parodė I. Sargiūnas, kuris tris kėlinius nieko nepataikė, bet iššovė ketvirtajame.
– Nebuvo geriausios jo rungtynės puolime, bet kam tai rūpi, kai praleidome prieš tokią Tenerifę tik 69 taškus.
Jis padarė žiaurinį darbą padarė gynyboje, tai todėl nėra lengva būti tiksliam puolime, kai atiduodi tiek jėgų gynybai. Potencialo labai daug turime – nesužaidus vienam iš ašinių mūsų ekipos žaidėjų I.Sargiūnui, mes vis tiek kontroliavome rungtynes. Turbūt tai kažką pasako apie mūsų dabartinę komandą.
– Sakote, kad tokie mačai keičia žaidėjų karjeras. O kaip dėl trenerių? Nes sakoma, kad žaidėjai tik laimi, o treneriai – tik pralaimi...
– Čia jau jums spręsti (šypteli). Mums taip pat labai svarbu, bet šiandien visi nuopelnai skirti žaidėjams. Nes tuo planu vieni žaidėjai gali tikėti, o kiti – ne. Jie tikėjo. Pavyko tą planą neprigrūsti. Ar treneriams padės ateityje, ar nepadės – parodys laikas.
– Kaip užmigti po tokių rungtynių ir prieš finalo dieną?
– Tai viskas, jos baigėsi. Turi būti trumpa atmintis. Reikia daryti savo rutiną, neužsibūti, neužsivėlinti.