Per 2025–2026 metų Lietuvos krepšinio lygos reguliarųjį sezoną į arenas atėjo mažiau žmonių negu prieš metus, tačiau lygos lankomumo vidurkis truputį padidėjo. Šių pokyčių priežastis – sumažėjęs komandų ir rungtynių skaičius.

Pokyčiai buvo nežymūs

LKL lankomumo statistikos lentelėse žymių pokyčių, palyginti su praėjusiais sezonais, neįvyko. Didžiausias pokytis – į paskutinę vietą lankomumo lentelėje pirmą kartą nusmuko „Jonava“. Tuo tarpu pirmąją vietą pagal žiūrovų skaičių jau daug sezonų įtikinamai užima Kauno „Žalgiris“.

2025–2026 metų reguliariajame sezone devynios komandos žaidė 144 rungtynes. Per jas į arenas atėjo 300666 sirgaliai, o lankomumo vidurkis buvo 2087 žiūrovai.

[[ge:lrytas:lrytas:42496189]][[ge:lrytas:lrytas:42491164]][[ge:lrytas:lrytas:42477346]]

Praėjusį 2024–2025 metų sezoną LKL žaidė dešimt komandų ir įvyko 180 rungtynių, kurias stebėjo 371227 žiūrovai. Lankomumo vidurkis buvo 2062 sirgaliai – truputį mažesnis negu šį sezoną.

Šį sezoną lygos vidurkis truputį padidėjo, bet tai įvyko labiausiai dėl objektyvios priežasties. Visos lygos vidurkį į viršų labiausiai kelia „Žalgirio“ vidurkis, o sumažėjus komandų skaičiui, „Žalgirio“ sąlyginis svoris išaugo. Per visas rungtynes į arenas atėjusių žiūrovų skaičių reikėjo dalinti nebe iš dešimties, bet tik iš devynių.

Kita vertus, pernai iš lygos pasitraukė Vilniaus „Wolves“ klubas, kurio lankomumo vidurkis buvo truputį didesnis negu lygos vidurkis.

Žiūrovų skaičius sumažėjo

Pagal žiūrovų skaičių daug metų lygoje pirmaujantis „Žalgiris“ šį sezoną arenoje sulaukdavo vidutiniškai 4343 sirgalių.

Kaip ir pagrindinėje LKL lentelėje, taip ir lankomumo lentelėje „Žalgiris“ žymiai lenkė Vilniaus „Rytą“, į kurio rungtynes šį sezoną ateidavo 2832 žiūrovai.

Palyginti su praėjusiu sezonu tiek „Žalgirio“, tiek „Ryto“ vidurkis krito. Praėjusį sezoną Kauno komandai žaidžiant namie tribūnos būdavo 4494 žiūrovai, per Vilniaus komandos namų rungtynes – 2871 žiūrovas. Maža to, abiejų Lietuvos krepšinio lyderių lankomumas smuko antrus metus iš eilės. Užpraeitą sezoną „Žalgirio“ vidurkis buvo 4494 žiūrovai, „Ryto“ – 3151 žiūrovas.

„Žalgirio“ statistikai įtakos turėjo tai, kad Kauno klubas žiemą dvejas rungtynes rengė Garliavos sporto centre. „Žalgirio“ arenoje tuo metu vyko Europos salės futbolo pirmenybės. Žalgiriečiams žaidžiant Garliavoje, į areną abu kartus atėjo mažiau negu tūkstantis žmonių.

„Rytas“ daugiau negu pusę rungtynių – 9 iš 16 – rengė mažojoje klubo arenoje, kurioje yra truputį daugiau negu du tūkstančiai vietų. Šioje arenoje per visas rungtynes būdavo daugiau negu 1200 žiūrovų.

[[ge:lrytas:lrytas:42496205]]

Nuo Šiaulių iki Jonavos

Penkios komandos šį sezoną sulaukdavo truputį daugiau žiūrovų negu praėjusį sezoną. „Šiaulių“ vidurkis šį sezoną buvo 2489, „Neptūno“ – 2325, „Lietkabelio“ – 1880, „Juventus“ – 1375, „Nevėžio“ – 1334 žiūrovai. Lankomumo lentelėje šios komandos išsirikiavo ta pačia eile, kaip prieš metus.

Didžiausias buvo „Nevėžio“ prieaugis. Praėjusį sezoną Kėdainių komanda sulaukdavo 1158 žiūrovų.

Praėjusių metų rudenį LKL rungtynės pirmą kartą buvo surengtos Gargžduose. Į Gargždų areną šį sezoną ateidavo vidutiniškai 1294 žiūrovai. „Gargždai“ pagal lankomumą užėmė tik aštuntąją vietą, bet šis klubas žaidžia mažiausioje arenoje, kurioje yra tik 1500 vietų. Užtat pagal arenos užpildymą „Gargždai“ buvo lygos lyderiai (86,3 proc.).

Paskutinę vietą lankomumo lentelėje užėmė „Jonava“, sulaukdavusi tik 914 žiūrovų. Nuo tada, kai pasibaigus kovido pandemijai buvo panaikinti apribojimai, įvesti dėl sveikatos saugumo, „Jonavos“ vidurkis visą laiką būdavo didesnis negu tūkstantis sirgalių. Dar praėjusį sezoną „Jonava“ (vid. 1163 žiūrovai) lenkė „Nevėžį“, bet šį sezoną Jonavos komanda retai džiugindavo savo gerbėjus pergalėmis ir jonaviečiai primiršo kelią į areną.

Jonavoje buvo pasiektas iš šio LKL sezono mažiausio žiūrovų skaičiaus rekordas. Per „Jonavos“ ir „Gargždų“ rungtynes į areną atėjo tik 520 žiūrovų.

[[ge:lrytas:lrytas:42496206]]

Labiausiai laukiamas – „Žalgiris“

Šį sezoną daugiau negu dešimt tūkstančių žiūrovų tribūnose buvo per dvejas rungtynes. Abu kartus – į „Žalgirio“ areną atvykus „Rytui“. Pirmąsias šių komandų rungtynes stebėjo 13538 žiūrovai, antrąsias – 12903 žiūrovai.

Visi kiti klubai sezono rekordą pasiekė, kai pas juos atvyko „Žalgiris“. Lietuvos čempionams atvykus į Vilnių, į areną atėjo 9186 sirgaliai, Panevėžyje – 5181, Šiauliuose – 5146, Klaipėdoje – 4449, Utenoje – 2462, Kėdainiuose – 2389, Jonavoje – 2200, Gargžduose – 1500.

Įdomu, kad visi klubai savo sezono lankomumo rekordą pasiekė pirmajame arba antrajame rate (pirmojoje reguliariojo sezono pusėje). Per antrąsias tų pačių komandų rungtynes žiūrovų arenose buvo mažiau.

[[ge:lrytas:lrytas:42496204]]

Europos turnyrų ypatumai

„Žalgirio“ arena per LKL rungtynes nebūna pilna net atvykus „Rytui“. Tribūnos užpildomos tik tada, kai „žali-balti“ žaidžia Eurolygoje. Tarptautiniame turnyre Kauno komandos lankomumas daugiau nei triskart didesnis negu Lietuvos lygoje.

„Žalgirio“ arenoje šį sezoną vyko 21 Eurolygos rungtynės (19 – reguliariajame sezone, dvejos – ketvirtfinalio serijoje). Per jas areną aplankė 312489 žiūrovai. Šis skaičius yra didesnis negu žiūrovų skaičius per visas 144 Lietuvos lygos rungtynes.

„Žalgirio“ vidurkis Eurolygoje buvo 14880 žiūrovų. Kauno komanda pagal lankomumą užėmė ketvirtąją vietą. Kauniečius aplenkė tik didesnėse arenose žaidžiantys Atėnų „Panathinaikos“ (vid. 18570), Belgrado „Crvena Zvezda“ (17901) ir Belgrado „Partizan“ (15280).

„Ryto“ lankomumo vidurkis Čempionų lygoje buvo 5249 žiūrovai. Sezono rekordas buvo pasiektas per ketvirtfinalio rungtynes su „Nymburk“ komanda – 8037 žiūrovai. Beje, per abejas Vilniuje vykusias LKL rungtynes su „Žalgiriu“ žiūrovų arenoje buvo daugiau.

Tuo tarpu abiejų Europos taurės turnyre kovojusių Lietuvos komandų „Neptūno“ ir „Lietkabelio“ vidurkis per tarptautines varžybas buvo mažesnis negu Lietuvos lygoje.

Europos taurės turnyre per „Neptūno“ rungtynes į „Švyturio“ areną ateidavo vidutiniškai 2007 žiūrovai, per „Lietkabelio“ rungtynes „Kalnapilio“ arenoje – 1568 žiūrovai.

Vilniaus „Kibirkšties“ moterų komandos lankomumo vidurkis per Eurolygos atrankos ir Europos taurės turnyro varžybas buvo 659 žiūrovai.

Moterų Baltijos ir Lietuvos lygų statistikos nėra. Klubai bilietų neparduoda ir žiūrovus į arenas įleidžia nemokamai, bet žmonių dažnai susirenka vos kelios dešimtys.

LKL žiūrovų skaičius kartu ir sumažėjo, ir padidėjo