Verslininko Pauliaus Grigo teigimu, tiek statant infrastruktūrą, tiek dirbant su vaikais svarbiausia mąstyti ne apie artimiausius mėnesius, o apie ateinantį dešimtmetį. Todėl tikslas nėra vien užauginti būsimus profesionalius sportininkus – kur kas svarbiau suteikti kuo daugiau vaikų galimybę augti aplinkoje, kurioje ugdomi įpročiai, atsakomybė ir pasitikėjimas savimi.
Didžiausia kliūtis – ne talento trūkumas
P. Grigas sako, kad mintis remti jaunimo sportą kilo gerokai anksčiau nei atsirado galimybė tai padaryti. Dar vaikystėje jis pastebėjo, jog daugelio vaikų kelią sustabdo ne gabumų trūkumas.
Susiję straipsniai
„Užaugau devintajame dešimtmetyje ir jau tada mačiau paprastą dalyką – vieni vaikai patenka ten, kur veda gabumai, o kiti ne. Per brangi lauko teniso raketė. Neįperkami aliejiniai dažai pradedančiajam dailininkui. Pianinas, netelpantis nei į kambarį, nei į šeimos biudžetą. Momentas, kai ne talento stoka stabdo vaiką, o kaina.“
Anot jo, būtent todėl šiandien norisi padėti atverti duris tiems vaikams, kuriems jos kitu atveju galėtų likti uždarytos.
Krepšinis pasirinktas neatsitiktinai. Pasak verslininko, tai viena nedaugelio veiklų, kuri vienodai pasiekiama tiek didmiesčiuose, tiek mažesniuose Lietuvos miesteliuose.
„Lietuvoje tai sportas, kuris pasiekia ne tik sostinę, bet ir nedidelius miestelius. Užtenka kamuolio, salės ir žmogaus, kuris ateina dirbti su vaikais. Būtent todėl pro tas duris gali įeiti kiekvienas.“
P. Grigas sako, kad KRS įpratusi dirbti ilgais horizontais, todėl ir investicijos į jaunimą vertinamos taip pat.
„Infrastruktūroje dirbame ilgais atstumais: tinklą ar uostą statome tam, kad jis tarnautų po dvidešimties ar trisdešimties metų – žmonėms, kurie šiandien dar tebėra vaikai. Tą patį laiko matą taikome ir čia.“
Svarbiausia ne būsimos žvaigždės
Viešojoje erdvėje dažniausiai matomos sporto pergalės, tačiau, P. Grigo nuomone, tikroji sporto vertė atsiskleidžia gerokai anksčiau nei vaikas užlipa ant apdovanojimų pakylos.
„Statybose labiausiai pastebime objekto atidarymo ceremoniją. Sporte – apdovanojimų pakylą. Bet ir statant, ir treniruojantis rezultatų reikia laukti metų metus.“
Didžiausi pokyčiai dažnai lieka nepastebėti.
„Niekas neskaičiuoja, kiek treniruočių prireikė, kol vaikas išmoko pralaimėti ir vis tiek kitą dieną grįžti į salę.“
Todėl KRS tikslas nėra vien profesionalus sportas.
„Mes nesistengiame būtinai išugdyti būsimų rinktinės žaidėjų. Esmė paprastesnė: vaikas keletą metų reguliariai kažkuo užsiima, turi savo komandą, trenerį, tvarką. Dauguma jų galbūt niekada netaps profesionalais, bet išsineš įprotį dirbti, kovoti ir nepasiduoti po pirmo nesėkmingo karto.“
Talentas yra visur, bet sąlygos – ne
KRS veikla apima daugelį Lietuvos regionų, todėl bendrovės komanda kasdien mato, kad galimybių skirtumai vis dar išlieka. Pasak P. Grigo, talentas nepriklauso nuo miesto dydžio.
„Mes dirbame ne tik sostinės centre, o ir ten, kur tiesiami tinklai ir keliai – rajonuose ir miesteliuose. Todėl matome paprastą dalyką: talentas pasiskirstęs tolygiai, o galimybės – ne.“
Verslininko įsitikinimu, siekiant stiprių regionų, vien darbo vietų nepakanka. „Jei nenorime, kad visa Lietuva sutekėtų į porą didžiųjų miestų, regione vaikas turi turėti ką veikti ir dėl ko likti.“
KRS vaikų ateities lygoje pirmajame sezone žaidžia komandos iš Alytaus, Vilkaviškio, Lazdijų, Varėnos ir Kaišiadorių.
Vaikų augimą geriausiai mato treneriai
Alytaus krepšinio akademijos direktorius Povilas Tamulynas pabrėžia, kad aštuonerių–dešimties metų vaikų sporte svarbiausias rodiklis nėra vieta turnyro lentelėje – kur kas daugiau pasako tai, kaip keičiasi pats vaikas.
„Sezono pradžioje kai kurie nedrąsiai žengdavo į aikštelę, o po kelių turų jau drąsiai priimdavo sprendimus, nebijodavo suklysti ir labiau įsitraukdavo į žaidimą. Tokia pažanga puikiai parodo, kodėl lyga reikalinga.“
Ne visi jaunieji lygos dalyviai ateityje taps profesionaliais sportininkais. Tačiau tai ir nėra pagrindinis projekto tikslas.
„Net jei vaikas ateityje nesieks profesionalaus sporto, jis išsineš komandinio darbo, atsakomybės, disciplinos ir pasitikėjimo savimi pamokas. Tai vertybės, kurios praverčia ne tik aikštelėje, bet ir kasdieniame gyvenime“, – sako treneris.
Kelias nesibaigia vaikų lyga
Vaikų lyga tampa pirmąja grandimi sistemoje, kurioje jaunas sportininkas gali matyti, kur jo pastangos gali nuvesti po kelerių metų. Ilgalaikė partnerystė leidžia planuoti visą ugdymo kelią – geresnes treniruočių sąlygas, inventorių, dalyvavimą varžybose ir nuoseklų perėjimą į aukštesnį lygį.
Vienas naujausių žingsnių – Alytuje buriama vyrų komanda „Alytaus AKA“, kitą sezoną rungtyniausianti Nacionalinėje krepšinio lygoje.
„Tikime, kad šios komandos žaidėjai taps puikiu pavyzdžiu KRS vaikų ateities lygos dalyviams ir parodys, jog nuosekliai dirbant kelias nuo pirmųjų rungtynių vaikystėje iki aukštesnio lygio krepšinio yra realus ir ranka pasiekiamas.“
Tokia sistema vaikams suteikia tai, ko dažnai pritrūksta ankstyvame amžiuje – ne tik motyvaciją sportuoti šiandien, bet ir aiškų supratimą, kad kiekvienas etapas gali tapti laipteliu į kitą.
Geriausia komandinio darbo pamoka
P. Grigas sako, kad jaunimo sportas labai natūraliai siejasi ir su tuo, ką KRS komanda kasdien daro statybų aikštelėse.
„Mūsų darbe vienas žmogus gali pastatyti nebent šuns būdą. Objektus stato ar tinklus tiesia dešimtys žmonių, ir jei nors vienas savo dalį atlieka prastai, griūna visas rezultatas.“
Jo manymu, krepšinis šią pamoką vaikams išmoko gerokai anksčiau nei jie pradeda profesinį kelią.
„Gali būti geriausias aikštelėje ir vis tiek pralaimėti, jei žaidi vienas. Tą supranti dvylikos metų salėje, ne vėliau iš skaidrių. Toks žmogus paskui būna geras kolega bet kurioje komandoje.“
Todėl, pasak verslininko, didžiausia investicijos grąža nebūtinai bus būsimas profesionalus krepšininkas. Kartais ji pasimato gerokai vėliau – tada, kai vaikas užauga žmogumi, mokančiu dirbti komandoje, prisiimti atsakomybę ir nepasiduoti po pirmos nesėkmės. Tai savybės, kurios praverčia ne tik sporte, bet ir kuriant stipresnę Lietuvą.