Spalio 31–lapkričio 13 dienomis Dakare, Diamniadio ir Saly miestuose vyksiančiose žaidynėse susirinks apie 2700 jaunųjų sportininkų iš viso pasaulio, kurie varžysis 25 sporto šakose.
3x3 krepšinio turnyras Dakare vyks lapkričio 6–9 dienomis. Jame dalyvaus po 12 merginų bei vaikinų rinktinių, suskirstytų į keturias grupes po tris komandas. Pirmąsias dvi dienas vyks grupių etapas, vėliau į ketvirtfinalį žengs po dvi geriausias kiekvieno trejeto komandas, o lapkričio 9-ąją paaiškės finalininkai ir medalių laimėtojai.
Kelias į Dakarą nebuvo lengvas – vaikinų 3x3 turnyre Europai atstovaus vos trys valstybės: Lietuva, Latvija ir Vokietija.
Susiję straipsniai
Lietuvos 3x3 krepšininkai Jaunimo olimpinėse žaidynėse jau yra palikę ryškų pėdsaką. 2014-aisiais Nandzinge mūsų šalies vaikinų rinktinė iškovojo aukso medalius – finale po pratęsimo 18:16 įveikę Prancūziją. Tuometinei komandai atstovavo Kristupas Žemaitis, Justas Vazalis, Martynas Sajus ir Jonas Lekšas.
Po daugiau nei dešimtmečio į Jaunimo olimpinių žaidynių aikštelę žengs jau kita Lietuvos karta. Rinktinei vadovaus Donatas Slanina, o trenerių štabe jam talkins Svajūnas Sidabras.
Apie artėjantį turnyrą, pasiruošimą ir komandos lūkesčius mintimis dalijasi D. Slanina.
– Pasiruošimas kelionei į Senegalą jau įsibėgėja. Kaip komanda jaučiasi artėjant šiam neeiliniam iššūkiui?
– Kelionė į Senegalą – tai ne šiaip pasivažinėjimas. Važiuojame turėdami aiškius tikslus ir priimdami tam tikrus iššūkius. Tai prideda atsakomybės tiek jaunimui, tiek ir mums visiems. Nors pasiruošimas labai džiugina ir visi esame motyvuoti, iš kitos pusės, jaučiamas ir natūralus jaudulys.
Vaikinai kasdien po truputį susigyvena su ta mintimi. Aišku, artėjant turnyrui lyg ir pripranti prie visko, ruošiesi, bet tikrasis realybės jausmas užplūs tik išlipus iš lėktuvo (juokiasi). Nepaisant to, stengsimės kontroliuoti emocijas ir tinkamai pasiruošti. Visi labai laukiame šio turnyro – tai bus pažintis su kitomis šalimis, tautomis, jų tradicijomis. Jaunimui tai bus visiškai nauja ir neįkainojama patirtis.
– Pristatykite Lietuvos U17 vaikinų 3x3 rinktinės kandidatus.
– Rugpjūčio pabaigoje turėjome pirmąją stovyklą. Noriu padėkoti Tautvydui Žakiui, Augustui Tičkui bei Juliui Bračkui, kurie atvyko ir labai rimtai pažiūrėjo į atranką bei visą procesą. Šiuo metu esame atsirinkę šešis žaidėjus, su kuriais planuojame dirbti toliau: Paulių Veliulį, Mantą Želvį, Emilį Povilaitį, Emilį Alishan Adnan, Matą Rupšlaukį ir Gvidą Kontrimą.
Norėjome suburti įvairiapusišką komandą, todėl dabar stebime visus šešis kandidatus ir vertiname, kas geriausiai tinka žaidžiant skirtingomis sudėtimis.
Deja, į galutinę sudėtį teks atsirinkti keturis krepšininkus. Sprendimą priimsime įvertinę ir būsimus priešininkus, kai matysime, su kuo žaisime grupių etape. Visi šiuo metu esame pasiruošimo fazėje, tad galutinis sprendimas dar prieš akis.
– Kur ir kada planuojate kitas pasiruošimo stovyklas?
– Pirmoji stovykla vyko Šiaulių sporto gimnazijoje ir viskas pavyko puikiai. Pradedant sporto baze, inventoriumi, baigiant maitinimu – sąlygos buvo idealios, 3x3 krepšinio asociacija prie to labai prisidėjo. Buvome maloniai nustebinti, kaip sklandžiai viskas praėjo, pavyko sukurti puikią atmosferą kolektyve. Man, kaip šiauliečiui, buvo ypač smagu, kad pirmoji stovykla vyko būtent mano gimtajame mieste.
Antrąją stovyklą planuojame rugsėjo pabaigoje, greičiausiai ji vyks Kaune. O trečioji stovykla numatoma jau spalio mėnesį, prieš pat išvykimą į olimpines žaidynes Dakare.
– Prasidėjo mokslo metai, vaikinai žaidžia ir kitose krepšinio lygose. Kaip pavyksta suderinti stovyklas su šiais įsipareigojimais?
– Pirmoji stovykla vyko vasaros pabaigoje, tad nekilo jokių problemų. O ateityje visas stovyklas planuosime savaitės pabaigoje, kad kuo mažiau trukdytume mokslams. Taip pat privalome viską derinti su klubais, sporto centrais ir krepšinio akademijomis, kad tai nesikirstų su žaidėjų rungtynėmis MKL, RKL ar NKL čempionatuose. Suprantame, kad tai nėra paprasta, bet bendraujame su visais ir, manau, viską sėkmingai suderinsime.
– Kokie komandos lūkesčiai ir svajonės artėjančiame turnyre? Ką norėtumėte nuveikti olimpinėse žaidynėse?
– Visų pirma – norime garbingai atstovauti savo šaliai ir atiduoti visas jėgas aikštelėje. Svarbiausia, kad visi būtume sveiki ir į Dakarą nuvyktume kupini ambicijų. Tokiuose turnyruose žaidėjų papildomai nuteikinėti nereikia – motyvacijos netrūksta. Spėlioti vietas ar dalintis medalius iš anksto yra nedėkingas reikalas, tačiau neslėpsime: tikrai nesinorėtų pasirodymo baigti jau grupių etape. Norime žengti į priekį, įveikti atkrintamųjų etapą ir nukeliauti kuo toliau.