Kandidatų dėl svarbiausio Lietuvos krepšinio posto sąrašas jau pradeda aiškėti – sekmadienį savo sprendimą siekti pareigų patvirtino ilgametis Lietuvos krepšinio lygos prezidentas Remigijus Milašius, į kovą pirmadienį oficialiai stojo ir Darius Gudelis, o apie galimybę kandidatuoti savaitgalį portalams 15min bei Lrytas užsiminė Rolandas Skaisgirys.
„Reikia žmogaus, kuris gali numatyti ne kelis, o keliolika žingsnių į priekį“, – portalui Lrytas kalbėjo į potencialius kandidatus žvelgęs ir juos įvertinęs krepšinio vadybininkas bei ekspertas Jonas Vainauskas.
Priešlaikiniai rinkimai vyks neramiu Lietuvos krepšiniui metu. Nacionalinė vyrų rinktinė išgyvena vieną sudėtingiausių pastarųjų metų etapų, keičiasi jos trenerių štabas, o kartu viešojoje erdvėje vis dar netyla diskusijos dėl ALK darbo, sprendimų priėmimo ir komunikacijos.
Prie Vilniaus „Ryto“ vairo stojusio N. Pacevičiaus įspūdžiai: įvardijo, kas ateityje gali pakišti koją
Ne mažiau jautrus klausimas – Lietuvos moterų rinktinę sukrėtusi buvusio trenerio Rimanto Grigo istorija. Po ilgai trukusio FIBA tyrimo R. Grigas buvo nušalintas nuo visos su krepšiniu susijusios veiklos iki 2030 metų. Tuo metu Lietuvos krepšinio organizacijos atlikto tyrimo išvados ir FIBA sprendimas iš esmės išsiskyrė.
Būtent ši tema dar kartą atsidūrė dėmesio centre sekmadienį pasirodžiusioje LRT laidoje „Savaitė“, kurioje į situaciją žvelgė vienas iš kandidatų į ALK prezidentus R. Milašius, kuris palietė ir kitus Lietuvos krepšinio skaudulius.
„Merginos, matyt, davė parodymus skirtingai – mūsų žmonėms ir FIBA žmonėms, kurie buvo atvažiavę, kuriems davė tuos vadinamus parodymus. Matyt, jie skirtingi ir pasigirdo kalbos irgi, kad gal Europos čempionate nedalyvausime. Galbūt merginos, kurios buvo apklaustos, vieniems sakė tą, kitiems sakė tą“, – LRT laidoje kalbėjo R. Milašius.
J. Vainauskas į šiuos teiginius reagavo taip: „Situacija yra jautri. R. Milašius turi daug gerų savybių, bet suformuoti aiškias mintis ir jas išdėstyti, gaila, nėra tarp jų. Jis išsakė ir neišvystė iki galo minties dėl trenerio R. Grigo situacijos. Šią situaciją ALK reikėtų vertinti iš naujo, jei FIBA atliko išsamesnį tyrimą ir skyrė tam didesnius tiek laiko, tiek dėmesio išteklius. Dalį jo minčių supratau, dalies ne, dalį bandau pats išversti savais žodžiais. Situacija tikrai nemaloni, jai reikia kuo daugiau skaidrumo.“
Susiję straipsniai
R. Milašiaus akcentas – dėmesys „Žalgiriui“
„R. Milašiaus stiprybė atėjus į Lietuvos krepšinio lygą, kurią jis transformavo į stiprią lygą, buvo ta, kad jis atėjo iš kito, verslo, pasaulio. Jis neatsinešė pykčių, į viską pažvelgė nauju žvilgsniu ir Lietuvos krepšinio lygoje jam pavyko nuveikti tikrai neblogą darbą.
R. Milašiaus didžiausias laimėjimas yra surasti būdą, kaip įtraukti naujus dalyvius, sukurti sąlygas visiems jaustis gerai, jaustis svarbiems ir turėti balsą. Tą jo laikotarpį Lietuvos krepšinio lygoje tikrai galime vadinti sėkmingu“, – samprotavo J. Vainauskas.
Žvelgdamas į kitus R. Milašiaus pasisakymus krepšinio ilgametis krepšinio vadybininkas pirštu dūrė į Kauno „Žalgirį“.
„Viena iš pagrindinių jo minčių, kad „Žalgirio“ įtaka Lietuvos krepšinyje būtų didesnė. Su tuo visiškai sutinku, nes dabartinis „Žalgiris“ užima labai didelę dalį Lietuvos krepšinyje – ne tik vyrų sekcijoje, bet ir jaunimo grandyse, sporto mokyklų grandyje. „Žalgirio“ įtaka yra milžiniška, tad politika nukreipta prieš „Žalgirį“ yra labai nenaudinga Lietuvai. Ši R. Milašiaus mintis yra teisinga.
Tai turėtų būti kiekvieno kandidato vienas iš prioritetų – atrasti gerą santykį su „Žalgiriu“, kad jis turėtų balsą, įtaką, savo atstovus, nes dabartinio kreipšinio realybėje mes gyvename vieno krepšinio klubo pasaulyje. Dabar situacija yra tokia, reikia atsižvelgti, įvertinti ir elgtis atitinkamai“, – tęsė J. Vainauskas.
D. Gudelis – tęstinumo klausimas?
Kalbėdamas apie kitą kandidatą D. Gudelį, J. Vainauskas daugiausia dėmesio skyrė jo ryšiui su ankstesne ALK vadovybe. D. Gudelio kandidatūrą oficialiai iškelti nusprendė Regionų krepšinio lyga, o pats kandidatas Lietuvos krepšinyje turi ilgametės vadybinės patirties, yra Vilniaus „Ryto“ dalininkas ir nuo 2023 metų priklauso „FIBA Europe“ valdybai.
„Tai žmogus, kurio krepšinio kelią didžiąja dalimi nutiesė buvęs asociacijos prezidentas M. Balčiūnas. Žinant, kad D. Gudelis yra vienas iš M. Balčiūno bendražygių ir pagal pirmuosius požymius D. Gudelio elektoratas persipins su M. Balčiūno elektoratu, peršasi mintis, kad balsas už D. Gudelį yra balsas už M. Balčiūną ir jo darbo tęstinumą.
Tad rinkėjams reikėtų gerai pagalvoti, ar tai yra ta kryptis, kuria toliau norima eiti. Taip pat D. Gudelis yra stipriai „Žalgiriui“ oponuojantis kandidatas ir greičiausiai „Žalgirio“ palaikymo neturės, o jis yra reikalingas, nes dabar sprendžiame ne finansinę, ne politinę, o sportinę krizę. Raktas į sportinės krizės išsprendimą yra „Žalgirio“ palaikymas ir sugebėjimas susitarti su „Žalgiriu“, – į D. Gudelį žvelgė ekspertas
R. Skaisgirio vaidmuo
R. Skaisgirį J. Vainauskas vertina per jo ankstesnę veiklą Lietuvos krepšinio sistemoje. R. Skaisgirys nuo 2024 metų yra ALK viceprezidentas, atsakingas už jaunųjų krepšininkų meistriškumo programų plėtrą, taip pat yra trijulių krepšinio asociacijos įkūrėjas. Tiesa, kol kas oficialiai apie savo kandidatavimą į ALK prezidento poziciją R. Skaisgirys dar nėra pranešęs.
„Kai buvo asociacijoje įsteigtos viceprezidentų pozicijos, panašu, kad dalis žmonių tik formaliai užėmė pareigas. Reikia stiprinti šią poziciją, sukviesti kuo daugiau pokyčius įnešti galinčių specialistų, kurie galėtų susiimti ir dirbti vardan Lietuvos. Tarp tokių žmonių galėtų būti, pavyzdžiui, Paulius Motiejūnas, Artūras Karnišovas, Ginas Rutkauskas.
Manau, kad iš tų viceprezidentų, kurie buvo M. Balčiūno komandoje, efektyviausiai dirbo tik R. Skaisgirys. Jis turėjo aiškią misiją, aiškią funkciją ir davė didelės naudos Lietuvos krepšiniui.
Jis fantastiškai padirbėjo su jo autoriniu trijulių krepšinio turnyru, ši sporto šaka itin sustiprėjo. R. Skaisgirio dėmesys vaikų krepšiniui, giluminis supratimas į situaciją – jis savo rolę išpildė puikiai. Ar ją reikėtų iškeisti į didesnę – nežinau.
Žinote, kartais žmonės, tam tikromis aplinkybėmis patekę į tam tikrą situaciją, gali tikrai nustebinti. Galbūt Rolandas yra vienas iš tų žmonių. Gal kiek abejočiau dėl jo galimybių suvienyti visus, bet šioje situacijoje noriu grįžti prie minties, kad mus ištiko ne finansinė, o sportinė krizė, tad tarp viešoje erdvėje minimų kandidatų R. Skaisgirys tikrai turi giliausias krepšinio žinias“, – samprotavo ilgametis krepšinio vadybininkas.
Įvardijo ir dar dvi pavardes
Nors viešojoje erdvėje šiuo metu daugiausia kalbama apie R. Milašių, D. Gudelį ir R. Skaisgirį, J. Vainauskas teigia girdėjęs ir kitų galimų kandidatų pavardes.
„Yra dar keletas žinomų pavardžių, kurios mano aplinkoje buvo nuskambėjusios. Šiuo metu nemažai laiko praleidžiu Kaune, Manto Kalniečio pavardė ten minėta ne kartą. Manau, kad tai žmogus, kuris turi viską, ko reikia, kad užsitikrintų „Žalgirio“ palaikymą, turėtų tarptautinį pripažinimą ir kaip buvęs sportininkas jis išplėtė savo kompetencijų ribas iki futbolo, tapo dėstytoju ir nubėgo maratoną greičiau nei per tris valandas.
Tai yra asmeninės savybės, kurios rodo įvairiapusiškumą ir man pasirodė, kad tai yra stiprus ir daug per trumpą laiką nuveikti galintis kandidatas.
Kita pavardė, kurią girdėjau, yra buvęs plaukimo federacijos prezidentas Tomas Kučinskas. Tai yra tikrai įdomus žmogus, vienas iš stipriausių Lietuvos verslo vadybininkų, kuris turi tą pranašumą, kurį R. Milašius turėjo eidamas į Lietuvos krepšinio lygą. Jis nėra tiesiogiai susijęs su krepšiniu ir gali suburti stiprių profesionalų komandą, žvelgdamas į tolimesnę kelių olimpinių ciklų kryptį. Jei kažkas iškeltų jo kandidatūrą, būtų stipri atsvara toms pavardėms, kurios yra minimos“, – kalbėjo specialistas.
– Kaip manote, kokių pokyčių Lietuvos krepšinyje šiuo metu reikia labiausiai? – Lrytas paklausė J. Vainausko.
– Reikia kuo mažiau švaistyti laiko ir dėmesio nereikalingiems dalykams. Yra daug spręstinų problemų, jaučiame, kad Lietuvos krepšinio sistema neparuošia pakankamai žaidėjų, kad jų užtektų Lietuvos krepšinio lygai, labai probleminė yra Nacionalinė krepšinio lyga, į ją reikėtų atkreipti dėmesį, turime neišnaudotą rezervą Studentų krepšinio lygoje, kuri merdi, Moksleivių čempionatas galėtų būti organizuojamas kitaip, labai daug dalykų, kuriuos reikėtų pakeisti sėkmingesniais dalykais.
Reikia kuo mažiau užsiimti netiesos sakymu, propaganda, nes sporte labiausiai kalba rezultatai, o rezultatai yra kritiškai prasti. Tai prasidėjo jau gerokai anksčiau, bet tie rezultatai dabar ypač pablogėjo. Reikia tai pripažinti ir pristatyti žingsnius, ką ir kaip mes darysime geriau.
Yra daug probleminių sričių, yra ir nemažai gero padaryta – krepšinis vis dar išsilaikė populiarumo viršūnėje, bet nemanau, kad jis dar išsilaikys taip aukštai, jei nebus pokyčių ir nepasikeis rezultatai.
– Kokios buvo esminės M. Balčiūno padarytos klaidos?
– Kai kalbame apie ALK, ji bus vertinama pagal nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės rezultatus, o tie rezultatai buvo labai blogi, į juos buvo nereaguojama. Nemanau, kad R. Kurtinaičiui buvo sudarytos pačios geriausios sąlygos, nes nebuvo strateginio plano, kaip išvesti komandą per atrankos langus. Vieną langą sužaidėme su „B“ rinktine, kitą su „A“, trečią su „C“ rinktine, nebuvo pripažįstama, kad kažkas buvo blogai, nebuvo reakcijos.
M. Balčiūno didžiausia bėda buvo ta, kad didžiausią savo karjeros federacijoje laiką jis turėjo į ką atsiremti – ar tai į Vladą Garastą, ar į Vydą Gedvilą. Pakilus į aukščiausią poziciją, jis nebuvo tam pasiruošęs.
– Kartu su ALK prezidento pozicija atlaisvėjo ir vyrų rinktinės trenerio vieta.
– Labai gaila Rimo...
– Kaip vertinate R. Kurtinaičio laikotarpį prie rinktinės vairo?
– Su R. Kurtinaičiu teko dirbti dvejus metus „Lietuvos ryte“. Jis yra tikras autoritetas ir nepakeičiamas treneris tokioje komandoje, kuri yra gerai organizuota, kurioje kiekviena iš grandžių, kiekvienas iš trenerių, vadovų ar pagalbinio personalo žmonių tiksliai žino savo pozicijas.
Tada ir pačiam R. Kurtinaičiui lieka atlikti savo – vyriausiojo trenerio – funkciją, kurią jis atlieka puikiai, ypatingai, kai yra išlaikomas santykis su geriausiais žaidėjais. Kai jis turi aiškią vietą komandoje, tada jis ir jaučiasi geriausiai.
Panašu, kad rinktinės aplinka nesugebėjo padaryti savo darbo iki galo ir Rimas yra iš tų žmonių, kuris stengėsi savo patirtimi užkamšyti tas skyles, bet dažniausiai tai nepavyksta, nes mūsų priešininkai tas detales atlieka geriau.
Rimui trūko aplinkos, profesionalų komandos, kuri jam padėtų, o ne atvirkščiai – stumtų jį į sunkesnes situacijas. Tą tikrai buvo galima padaryti geriau.
– Jei užimtumėte ALK vadovo pareigas, ką regėtumėte naujuoju rinktinės treneriu?
– Išsakysiu tą pačią mintį, kurią sakiau dar balandį. Man labai simpatiškai atrodytų iš Lietuvos krepšinio lygoje dirbančių trenerių sulipdytas štabas su Dariumi Songaila, Laimonu Eglinsku, Steponu Babrausku ir Renaldu Seibučiu. Tai yra tos pačios kartos kylantys treneriai, kurie yra čia, Lietuvoje, geriausiai jaučiantys pulsą.
Tokių keturių žmonių komanda, kurioje D. Songaila užimtų vyriausiojo trenerio poziciją, man atrodo simpatiškiausiai. Ir „Žalgiris“ turėtų savo atstovą, ir vyriausiasis treneris būtų autoritetas ne tik lietuviams, žaidžiantiems Lietuvoje, bet ir JAV. Manau, kad D. Songaila šiuos kriterijus atitinka.
Girdėjau minimą D. Adomaičio pavardę. Jis stiprus treneris, su rinktine savo atkarpą jis atidirbęs, galbūt tie nauji žmonės, kurie yra čia, būtų geriausias atsakymas, bet tai yra sprendimas naujam prezidentui, kuris bus greitai išrinktas.
– Jei jums vienas iš laimėjusių kandidatų pasiūlytų pozicijas naujoje ALK vadovybėje, ar svarstytumėte apie tai?
– Kol kas savęs su ALK nesieju, nes turiu aiškius įsipareigojimus artimiausiam laikotarpiui. Apie krepšinį galvoju tik tada, kai reikia ruoštis laidoms ar interviu bei sporto vadybos dėstymui.