A. Marčiulionis per 21 su puse minutės pelnė 22 taškus (5/8 dvit., 2/6 trit., 6/9 baud.), atkovojo 2 kamuolius ir atliko 2 rezultatyvius perdavimus, o jo realizuoti metimai buvo vieni kertinių perlaužiant rungtynių eigą.
„Gerai, laimėjom, reikėjo tos pergalės. Žaidėm dar toli nuo to, ką norėtume žaisti, bet pergalė yra pergalė. Vis tiek Čempionų lygos formatas toks, kad reikia laimėt viską, ką gali. Pradėjom Čempionų lygą gerai“, – džiaugėsi gynėjas.
Pastarosiomis dienomis „Rytą“ lydėjo nesėkmės: buvo patirtas pralaimėjimas FIBA Tarpkontinentinės taurės finale, netikėtai pralaimėta buvo ir pirmosiose Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rungtynėse Gargždų „Gargždams“.
Susiję straipsniai
Paklaustas, ar tokia įvykių tėkmė nesudarė sunkumų nusiteikti dvikovai su „Sabah“, A. Marčiulionis pripažino, kad dėl to gal buvo kiek net ir lengviau.
„Gal atvirkščiai – buvo daugiau motyvacijos. Tikrai nežaidėm taip, kaip galim žaisti, koks mūsų potencialas. Sportinio pykčio kažkiek buvo, – aiškino A. Marčiulionis. – Tokia ir buvo mūsų mintis po „Gargždų“ varžybų: mes turim varžybas po dviejų-trijų dienų, jas reikia pamiršt, pasidaryt išvadas, pasiruošt varžyboms ir jas laimėti.
„Ryto“ ir „Sabah“ rungtynėse pirmaujanti komanda keitėsi aštuonis kartus, o rezultatas lygus buvo dar devyniskart. Dvikovoje buvo užfiksuotos dvi techninės pražangos, viena grubi ir viena trikdanti pražanga.
Daug nervų, daug įtampos, bet kontrolę galiausiai paimti pavyko būtent savų sirgalių palaikomam „Rytui“.
„Kažkiek taip, – paklaustas, ar tai rungtynės, kurias tiesiog reikia „pasiimti“, kalbėjo A. Marčiulionis. – Pirmoj pusėj nelaimėjom tų 50/50 kamuolių, antroj pusėj jau laimėjom ir tada jiems buvo sunkiau užpulti.
Jo, tokios klampios gal varžybos. Pagavom emociją antro kėlinio pabaigoj, kai Gytis kelis kamuolius atėmė, po to vėl buvo and one'as – tokiom bangom žaidžiam, atkarpom. Reikės padaryt taip, kad žaistume ilgiau tas geras atkarpas.“
– Kaip apibūdintum „Sabah“ komandą?
– Sakyčiau, fiziška – pirmas žodis šauna į galvą. Daug centruoja, daug turi didelių kūnų. Tam ir ruošėmės ir, manau, tą kontaktą gerai atlaikėm.
– Tinklelis tau atsirišo trečiajame kėlinyje. Kaip pats šį sezoną jautiesi mesdamas tritaškius?
– Tiesiog reikia man geriau išmokti, kaip atsirinkti tuos metimus. Aš galiu pataikyt gerai, tik reikia jų neforsuoti. Aišku, prieš mane kažkiek rizikuoja. Jeigu aš išmesiu gerus metimus, kai jaučiu ritmą, manau, sezono eigoj tai nebebus problema.
– Gytis Radzevičius surinko 30 naudingumo balų. Kokių žodžių turi apie sugrįžusį Gytį?
– Monstras, monstras.
– Jaučiasi dar aklimatizacijos procesas po kelionės į Kiniją?
– Senokai tas buvo. Plius, tos penkios valandos nėra kažkokia tragedija. Turiu tos patirties su Amerika, su aklimatizacija, tai man daug problemų nekėlė. Reikėjo kažkiek laiko grįžti į tą miegą, į tą gerą formą, bet jau dabar viskas yra normaliai.
– Iš Amerikos sunkiau grįžti?
– Uoj, tikrai sunkiau – ten ir naktim keliesi, ir atsikeli trečią-ketvirtą. Iš Kinijos žymiai paprasčiau grįžti.
– Pats Kinijoje žaidei solidžiai kalbant ir apie taškus, ir apie žaidimo organizavimą. Ar jautiesi, kad esi geriausioje gyvenimo formoje?
– Nesinori taip tikėt, gal dar geresnę pasieksiu (šypsosi). Jo, kol kas viskas į gerą pusę, stengiuos su komanda laimėt. Nelaimėjom prieš „Gargždus“, šiandien laimėjom, tai reikia tiesiog daryt tai, ko manęs prašo, ir bandyt padėt komandai.
– Rungtynes stebėjo Rimas Kurtinaitis. Pavyko su treneriu pasišnekėti prieš ar po rungtynių?
– Ne, nešnekėjom, bet smagu matyt trenerį.
– Kaip vertini prie rinktinės vairo sugrįžusį Dainių Adomaitį?
– Dirbęs nesu su Dainium Adomaičiu, bet vertinu labai gerai. Laukiu. Žaisiu, nežaisiu... Jeigu kvies – žaisiu. Tai tiek. Manau, kad tai geras sprendimas.