„Šie metai tik patvirtino, kad turime visų laikų geriausią šalies moterų rinktinę. Per 50 metų, kiek Lietuvos egzistuoja kiokušin karatė, dar nebuvo tokios galingos moterų grupės, kuri tiesiog nepalieka jokių šansų varžovams“, – tikino Lietuvos kiokušin karatė federacijos garbės prezidentas ir Europos federacijos viceprezidentas Romas Vitkauskas.
Per šiuos metus iš Japonijoje vykusių pirmenybių sidabrą atsivežė svorio kategorijoje virš 65 kg Brigita Gustaitytė, kuriai ir Europoje nebuvo lygių. Finale ji palaužė kitą mūsų šalies sportininkę Mariją Sekundą.
Tuo tarpu Tokijuje bronzą iškovojęs svorio kategorijoje iki 90 kg Paulius Žimantas Debrecene be jokių trukdžių pasidabino auksu – varžovus nuo savo kelio traukė per minutę. Be to, planetos pirmenybių bronzą nusiskynė ir svorio kategorijoje virš 90 kg kovojęs Eventas Gužauskas.
Vengrijoje moterų svorio kategorijos iki 50 kg čempione jau ketvirtąjį kartą iš eilės tapo Brigita Svinkūnaitė, o iki 65 kg svorio kategorijos čempione pirmą kartą karjeroje tapo Aneta Meškauskienė.
Dar 3 prizines vietas Lietuvos sportininkai Debrecene užėmė katos rungtyje. Vyrų varžybose Europos vicečempionu tapo Tomas Zienius, o bronzą pelnė suaugusiųjų varžybų debiutantas Nikas Kvasys.
Be to, komandinės katos rungtyje N. Kvasys su savo trenere Diana Mačiūte ir Agne Žilinskaite bei Kajumi Malinenu pelnė dar vieną bronzą.
„Tai jau ketvirtasis kartas, kai iš Europos čempionatų lietuviai sugrįžta su keturiais aukso medaliais ir bendroje įskaitoje turėdami pirmąją komandinę vietą“, – kalbėjo buvęs ilgametis kiokušin karatė federacijos vadovas R.Vitkauskas, šiemet šį postą užleidęs Vidmantui Poškaičiui.
„Šiai dienai reikia pripažinti, jog 2025 metų kiokušin karatė svarbiausia šalies kovotoja yra B.Gustaitytė. Ji visur blizgėjo ir yra lyderė. Ar gerai, kad šiemet ir toliau dominuoja tos pačios pavardės čempionatuose? Kodėl ne?
Visa dabartinė mūsų šalies rinktinės kovotojų karta dar sėkmingai grumsis ant tatamio apie 2–3 metus. Tada ateis laikas kitiems tapti geriausiems. Esame sukūrę tobulėjimo piramidę – juk negali karatistas visą laiką būti geriausiu.
Ateina laikas, jį keičia geresnis. Kartų kaita pas mus jau buvo ne vieną kartą, atsitikdavo smulkių nuopuolių, tačiau labai greitai viskas susitvarkydavo ir vėl būdavome tarp geriausiųjų“, – tikino V.Poškaitis.
Šiai dienai šalies kiokušin karatė sistemoje veikia apie 100 klubų, kurie vienija daugiau kaip 12 tūkstančių sportininkų.
„Kiek įsivaizduoju, šiai dienai kiokušin karatė gali vytis pagal masiškumą futbolą, kuris iš esmės turi apie 15 tūkstančių sportuojančiųjų. Nesakiau, kad pasivysime krepšinį, kuris yra kur kas toliau pažengęs masiškumu, bet futbolas gali būti tuo tikslu, kurio galėtume siekti“, – sakė R.Vitkauskas.
– Lietuvos kiokušin karatė atstovai ir šiemet turėjo kuo pasigirti. Tačiau jau ne vieneri metai kalbama apie moterų dominavimą rinktinėje. Kodėl?, – buvo paklaustas R.Vitkauskas.
– Gal todėl, kad tokie universalai ir daugelyje sporto šakų galėję žibėti Kęstutis Radvila, Edgaras Sečinskis, Juras Sokolovas, Andrius Miseckas gan netikėtai pasitraukė, tačiau galėjo dar kovoti ir siekti apdovanojimų tarptautinėje arenoje.
Dabar turime tik P.Žimantą, E.Gužauską. Bet lauksime, kas prie jų prisijungs – esame padarę sąrašą iš 45 jaunų sportininkų ir, manau, klubų treneriai pateiks mums geriausius iš geriausių. Vilties suteikia ir šių metų jaunimo čempionate iškovoti du aukso medaliai.
Apie moterų rinktinę neverta ir kalbėti – turime tokią stiprų branduolį, kad Europoje vargu ar kas prilygs Lietuvai. Gal tik reikėtų lyginti su Japonija – ir tai mes būtume geresni.
– Šiemet pasaulio kiokušin karatė čempionate pagal svorio kategorijas Japonijoje į kovą stojo ir kitų organizacijų sportininkai. Tai buvo pabandymas ar tokia tradicija bus tęsiama?
– Į turnyrą pakviestos organizacijos, kurių sportininkai kovoja pilno kontakto rungtyse. Taip, pasaulyje yra nemažai su karatė susijusių organizacijų, kurios ir viešos, ir uždaros, ir kažkiek komercinės.
Šiuo atveju kiokušin karatė pasaulinė organizacija pakvietė vienytis ir šis bandymas tikrai yra sėkmingas. Manau, kad ir Europa siūlys kažką panašaus. Reikia eiti į priekį, tad užsidaryti neverta.
– Po Tokijo olimpiados kalbėta apie tai, kad karatė organizacija kažkada bus pakviesta į olimpinį judėjimą kaip pilnateisė narė. Ką nors žinote apie galimus postūmius šiuo klausimu?
– Visi nori į olimpiadą. Ta pati UFC svajoja ar MMA. O tenka girdėti ir kalbų, kad olimpiadoje vietą gali prarasti ir penketų krepšinis, liks tik 3x3. Sakysime, svajonės yra, bet realybė šiai dienai yra nenusakoma – nežinia, kuriuo keliu patrauks olimpiados: kokios naujos sporto šakos bus kviečiamos į žaidynes.
– Kokie svarbiausi įvykiai Lietuvos kiokušin karatė rinktinės lauks kitais metais?
– Svarbiausias akcentas – prasidės atranka į 2027 metų planetos kiokušn karatė čempionatą Tokijuje. Galimybę gauti kelialapį į Tekančios saulės šalį mūsiškiai turės 2026-ųjų gegužės pradžioje Sakartvele, Batumio mieste. Ten vyks Europos čempionatas pagal svorio kategorijas, o nugalėtojai įgis šansą dar po metų rungtis Japonijoje.
Taip pat Latvijoje įvyks moterų absoliučios svorio kategorijos atranka į tą pasaulio čempionatą. Tad kitąmet prasidės dar vieni mūsų rinktinės išbandymai.