Praėjo beveik ketveri metai nuo tada, kai Vladimiras Putinas iškart po 2022 m. Pekino žiemos olimpinių žaidynių pradėjo Rusijos invaziją į Ukrainą.
Prasidėjus karo veiksmams, pasipylė ir draudimai Rusijos sportininkams dalyvauti varžybose.
Tačiau rusams buvo leista dalyvauti 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse kaip neutraliems sportininkams, o nedidelė jų delegacija su tokiu pačiu statusu dalyvaus ir penktadienį prasidėsiančiose Milano-Kortinos žaidynėse.
M. Bidnyjaus, sakiusio, kad Ukrainai atstovaus 46 sportininkų komanda, teigimu, nei sportininkai iš Rusijos, nei jos sąjungininkės Baltarusijos atletai olimpinėse žaidynėse jokiu būdu neturėtų dalyvauti.
„Aš nuolat kartoju, kad karas yra nusikaltimas, o ne politika“, – naujienų agentūrai AFP elektroniniu paštu duotame interviu teigė jis. – Kai kas nors bando tave nužudyti, sušaldyti ir palikti žiemą be šildymo, vandens ir elektros, tai yra genocidas. Būtent tai Rusija ir daro. Rusijai bombarduojant Ukrainos energetikos tinklus, tūkstančiai žmonių Kyjive ypač atšiaurią žiemą liko be šildymo.“
M. Bidnyjaus teigimu, Rusija naudojasi sportu, kad nukreiptų dėmesį.
„Rusija sportą naudoja savo agresijai nuslėpti, – sakė M. Bidnyjus. – Per sportą ji nori nuplauti nuo rankų ukrainiečių kraują.
Tai tiesiogiai prieštarauja tarptautinio sporto vertybėms.
Todėl Ukraina visada smerkia veidmainiškus bandymus suteikti žudikams galimybę apsivilkti baltą „neutralumą“ simbolizuojantį švarką ir šlovinti karą.“
Rusams vis dažniau tenka patirti, kad pasaulio sportas darosi jiems vis palankesnis.
Tarptautinis parolimpinis komitetas praėjusį rugsėjį nubalsavo už tai, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkams vėl būtų suteikta teisė varžytis, nors mažai tikėtina, kad kuris nors iš jų pateks į Milano-Kortinos žaidynes.
Rusams sugrįžti buvo leista sugrįžti ir į dziudo, o neutralumą numatančios fechtavimosi taisyklės buvo sušvelnintos taip, kad šios šakos varžybose galėtų dalyvauti ir kariškiai.
Tiesa, kai kurios federacijos, tarp jų – Pasaulinė lengvosios atletikos federacija, taip pat kai kurios žiemos sporto, pavyzdžiui, biatlono, kerlingo ir ledo ritulio organizacijos toliau tvirtai taiko visišką draudimą.
M. Bidnyjus pasveikino ryžtingą poziciją, kurios laikosi šios federacijos, ypač ledo ritulio federacija, kuri, jo teigimu, atsisakiusi bendradarbiauti su rusais prarado apie trečdalį savo finansavimo.
„Invazijos pradžioje sporto pasaulis tikrai parodė vienybę“, – sakė jis. – Kai kurios federacijos vis dar laikosi principinės pozicijos ir nušalina rusų sportininkus nuo varžybų.“
Tačiau Rusijai nusileidusioms federacijoms M. Bidnyjus negailėjo kritikos.
„Jos kompromituoja savo sąžinę ir suteikia Rusijai sceną, nuo kurios ji gali skleisti propagandą“, – sakė jis. – Manome, kad tai neteisinga, nes Rusija sportą naudoja būtent propagandos tikslais.
Todėl prašome vieno dalyko: vienodų standartų ir jokios tolerancijos rusų bandymams pateisinti karą per sportą.“
M. Bidnyjus sakė, kad draudimas Rusijai dalyvauti sporto varžybose būtų galinga žinia prezidentui Vladimirui Putinui.
„Ar tai daro poveikį Putinui? Žinoma, raketos ar drono rytoj tai nesustabdys, – sakė jis. – Tačiau tai apsaugo sportą nuo politizavimo ir sumažina diktatorių įtaką. Manau, kad tai svarbu visam laisvam pasauliui.“
Nors M. Bidnyjus teigia, kad jis ir jo šalis didžiuojasi sportininkais, kurie pateko į žiemos olimpines žaidynes, jis nuolat galvoja ir apie tuos, kurių gyvenimas nutrūko, dar nespėjus įgyvendinti savo svajonių.
„Remiantis naujausiais duomenimis, Rusija pražudė daugiau nei 650 sportininkų ir trenerių“, – sakė 46-erių ministras. – Ji taip pat pražudė daugiau nei 150 jaunimo lyderių. Jų vardai per amžius liks su mumis.
Daug pasako ir sporto infrastruktūros padėtis. Nors Rusija bando grįžti į tarptautines sporto arenas, ji sugadino 814 sporto objektus, įskaitant 24 olimpines, parolimpines ir kurčiųjų olimpines treniruočių bazes.
Manau, šie faktai byloja patys už save.“