To turbūt nesitikėjo ir pats Michailas Šaidorovas, kuris ir tapo visos šios istorijos „kaltininku“.
Po įspūdingo pasirodymo trumpojoje programoje amerikietis Ilja Malininas tarsi rezervavo sau aukso medalį laisvosios programos rungčiai. Vis dėlto tada įvyko netikėtumas.
Ant ledo krito ne tik JAV dailiojo čiuožimo žvaigždė, bet ir kiti favoritai, o savo šansu pasinaudojęs kazachas M. Šaidorovas mažais laipteliais kilo į viršų bei prieš pasirodymą net nelaikytas pretendentu į medalius tapo vakaro pažiba.
„Aš vis dar negaliu patikėti. Viso sezono metu aš nuolat kariauju su savimi, šis sezonas buvo be galo sunkus“, – po istorinio sau ir visam Kazachstanui vakaro oficialioje spaudos konferencijoje kalbėjo 21-erių Mišos pravardę turintis olimpietis.
Jis tapo pirmuoju Kazachstano vyrų dailiojo čiuožimo olimpiniu čempionu. Iki tol aukščiausias šalies pasiekimas buvo Deniso Teno iškovota bronza 2014 metais Sočyje.
Būtent po iškovotos pergalės M. Šaidorovas ir nulenkė galvą prieš savo tautietį, pridurdamas, kad jis buvo pastarojo įkvėpimas atsistoti ant pačiūžų.
„Manau, kad mano medalis reikš daug Denisui Tenui. Jis atvėrė mums kelią. Kelias jam buvo sunkus, taip pat ir man. Ir aš noriu padėkoti Denisui už tai, ką jis padarė mūsų sportui“, – tęsė naujai iškeptas olimpinis čempionas.
Po penktadienio laisvosios programos jis iš viso savo sąskaitoje turėjo 291,58 balo ir už nugaros paliko visas kitas dailiojo čiuožimo pažibas.
Tiesa, negalima sakyti, kad kazachas į dailiojo čiuožimo viršūnę šoko „iš niekur“.
Dar pernai Miša tapo pasaulio čempionu – tai buvo jo proveržis į elitą ir savotiškas signalas prieš artėjančias olimpines žaidynes. Iki tol jis taip pat stabiliai čiuožė geriausiųjų dešimtuko, dvyliktuko ribose.
„Kažkur šalia“, – taip ekspertai prieš Milano-Kortinos olimpines žaidynes vertino Kazachstano sportininko galimybes po 12 metų pertraukos vėl atvežti dailiojo čiuožimo medalį į savo gimtinę.
Tas „kažkur šalia“ penktadienio vakarą tapo išpildyta visa šalies svajone.
„Ilgai ruošiausi šiai olimpiadai. Visą sezoną norėjau atlikti savo darbą iki galo, o dabar aš tai pasiekiau būtent olimpinėse žaidynėse. Noriu skirti šį medalį visam Kazachstanui“, – šypsojosi M. Šaidorovas.
Iš penktosios į pirmąją vietą šokęs kazachas puikiai suprato, kad tapti olimpiniu čempionu padėjo ne tik jo talentas, bet ir susiklosčiusios aplinkybės – netikėtos favoritų klaidos.
„Labai palaikau visus sportininkus ir puikiai suprantu, kad olimpinės žaidynės yra labai nervingos varžybos. Šį kartą man pavyko susitvarkyti, bet kiti nesukontroliavo emocijų.
Tą akimirką, kai buvo skelbiami rezultatai, negalėjau patikėti, kad esu tarp prizininkų, o kai supratau, kad tapau čempionu, tai buvo visiškai nerealu“, – tęsė jis.
Almatoje prieš 21-erius metus gimęs olimpinis čempionas viešoje erdvėje ir spaudoje dažnai sulaukia pastebėjimų apie ryšius su Rusija.
Vis dėlto M. Šaidorovas laikosi tvirtos pozicijos ir turi atsaką visiems jį su Rusija siejantiems žmonėms.
„Tai nepagarba man. Gimiau, gyvenau ir tebegyvenu Almatoje, o daug laiko praleidžiu Kazachstane, savo mylimame mieste. Labai džiaugiuosi turėdamas galimybę treniruotis pas Aleksejų Jevgenjevičių Urmanovą, su kuriuo jau ilgą laiką dirbame kartu.
Tačiau čiuožti pradėjau prekybos centre „Ramstore“, kuriame savo karjerą pradėjo daugelis dailiojo čiuožimo sportininkų, įskaitant Denisą Teną. Čia buvo viena pirmųjų čiuožyklų Kazachstane“, – kiek anksčiau atviravo sportininkas.
Olimpinį auksą jis dabar gali pridėti prie kitų savo apdovanojimų – „Grand Prix“, Azijos bei Kazachstano čempionų titulų. Ši olimpinė pergalė nebuvo „iš niekur“ – tai buvo tarsi karjeros kulminacija po 2–3 metų staigaus kilimo.
dailusis čiuožimasKazachstanas2026 metų žiemos olimpinės žaidynės (Milanas-Kortina)
Rodyti daugiau žymių