Sėkmingi 2025 m. kurčiųjų sportui taip pat ne atsitiktinumas, nes už kiekvieno iškovoto medalio stovi daug metų sunkaus darbo. Dėl to kasdien mažuose miesteliuose sunkiai dirba treneriai, ugdantys talentus, medikai, kurie saugo sportininkų sveikatą, taip pat partneriai, kurie mumis patiki ir dar labiau skatina judėti pirmyn.
Tarptautinis pripažinimas
2025 m. Tokijo kurčiųjų olimpinės žaidynės tapo tarsi mūsų sistemos lakmuso popierėliu – Lietuva su palyginti ribotais resursais bendroje įskaitoje užėmė 17-ą vietą tarp 83 pasaulio valstybių. Tai žinutė visiems, kad mokame dirbti efektyviau net už daugumą didžiųjų šalių.
Nesistengiame būti geriausi visur, telkiame jėgas ten, kur jaučiamės stipriausi ir turime profesionaliausius trenerius. Kai auksą ar sidabrą skina skirtingų kartų sportininkai, tai jau ženklas, kad mūsų sportininkų mokykla juda teisinga kryptimi.
Vis dėlto sėkmė Tokijo žaidynėse buvo tik rezultatas daug metų vykusio proceso, o praėję metai mūsų bendruomenei buvo svarbūs ir dėl to, kad Lietuvos kurčiųjų sportas tapo aiškiai matomas visame pasaulyje.
Itin svarbus įvertinimas – dalyvavimas Tarptautinio kurčiųjų sporto komiteto kongrese, kur sprendžiami reglamentavimo ir ateities klausimai. Lietuvai tai didelis pasiekimas, nes indėlis į taisyklių kūrimą reiškia svaraus balso turėjimą tarptautinėje bendruomenėje.
Svarbus visos valstybės įsitraukimas
Šalies institucijų dėmesys irgi turi svarią reikšmę pergalėms. Lietuvos Respublikos Prezidento palaikymas prieš išvykstant į žaidynes ir vėlesni oficialūs renginiai taip pat rodo, kad kurčiųjų sportas tampa matoma mūsų sporto sistemos dalimi.
Nacionalinės sporto agentūros apdovanojimuose gavome II vietą kategorijoje „Sporto mokslo ir medicinos lyderis“. Šį įvertinimą laikau reikšmingu, nes jis patvirtina, kad mūsų ilgalaikis darbas su sportininkų sveikata, treniruočių planavimu ir specialistų įtraukimu vertinamas kaip sisteminis. Nors sporte rezultatas dažniausiai atsispindi medaliais, procesai prasideda žymiai anksčiau.
Taip pat svarbus pokytis – nuoseklesnis dialogas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Kurčiųjų sporto specifika reikalauja tiek finansinių sprendimų, tiek supratimo, kaip veikia visa sistema – nuo talentų ugdymo mokyklose iki aukšto meistriškumo sportininkų rengimo.
Kaip išlaikyti gerus rezultatus?
Kai sporto organizacijos ir valstybės institucijos kalbasi reguliariai, tuomet galime tikėtis geriausių sprendimų. Ir čia matome kelias aiškias kryptis, kaip turėtų toliau vystytis Lietuvos kurčiųjų sportas.
Pirmasis prioritetas – sportininko sveikata. Kurčiųjų sporte ji turi papildomų specifikų, todėl siekiame pereiti nuo epizodinės priežiūros prie nuolatinės stebėsenos: reguliarių patikrinimų, reabilitacijos, fizinio krūvio valdymo ir psichologinio pasirengimo. Sportininko karjera turi trukti ne vieną olimpinį ciklą, bet dešimtmetį.
Antroji kryptis – jaunimas. Dabartiniai pasauliniai prizininkai į sportą atėjo per regioninius klubus ir mokyklas, todėl reikšminga dalis investicijų turėtų būti nukreipta į jaunuolių ugdymą. Sporte didžiausia problema nėra pralaimėjimas. Tikroji problema atsiranda tada, kai sėkmingų sportininkų nepakeičia talentinga nauja karta.
Trečia – turime stiprinti nacionalinių čempionatų lygį. Geras tarptautinis rezultatas prasideda nuo vietinių varžybų, todėl siekiame, kad dalyvavimas jose būtų paprastesnis: reikia skatinti varžybas regionuose, suteikti kuo daugiau aiškios informacijos apie bendruomenės veiklą, mažinti logistinius barjerus.
Kartu itin svarbu išlaikyti aukštą dabartinių sportininkų meistriškumo lygį. Tai galima pasiekti per geras treniravimosi sąlygas, nuolatinį trenerių kvalifikacijos kėlimą bei užtikrinamą nuolatinį dalyvavimą tarptautinėse varžybose.
Sportas su socialine misija
Kurčiųjų bendruomenei sportas yra kur kas daugiau nei fizinis aktyvumas – tai viena efektyviausių socialinio dalyvavimo ir integracijos formų. Norint didinti sportuojančiųjų skaičių, reikia užtikrinti realų infrastruktūros prieinamumą visoje Lietuvoje. Regionų vaidmuo čia yra lemiamas, todėl būtinas dialogas su savivaldybėmis.
Kurčiųjų sportą turėtume vertinti ir kaip socialinę apsaugą. Aktyviai sportuojantis žmogus rečiau susiduria su atskirtimi ar sveikatos problemomis, o tai tiesiogiai mažina ilgalaikes valstybės išlaidas. Kiekvienas įtrauktas bendruomenės narys tampa ne tik potencialiu atletu, bet ir aktyviu visuomenės dalyviu.
Todėl šiandien pagrindinis klausimas yra ne „ar verta“, o „kaip“ išlaikyti efektyviai veikiančią sistemą. Lietuva su ribotais resursais sugeba pasiekti rezultatus, lenkiančius gerokai didesnių valstybių pasiekimus – šį potencialą privalome toliau auginti.