Su auksu – ir brolis, ir sesuo
Didingai vienam stovėti ant aukščiausio olimpinės garbės pakylos laiptelio, žiūrėti į kylančią savo šalies vėliavą ir giedoti himną – nuostabu.
Ne mažiau nuostabu dalintis aukščiausiu garbės pakylos laipteliu su šeimos nariu. Du olimpinius aukso medalius iškovojęs Slovėnijos šuolininkas su slidėmis Domenas Prevcas per Milano-Kortinos olimpines žaidynes patyrė ir viena, ir kita. Jo seseriai Nikai Prevc pavyko tik viena dalis.
Domenas ir Nika Prevcai, kartu su dar dviem Slovėnijos šuolininkais, tapo olimpinių komandų varžybų čempionais. Be to, Domenas iškovojo vieną asmeninių varžybų aukso medalį. Nika taip pat buvo asmeninių varžybų favoritė ir prieš žaidynes atvirai kalbėjo, jog tikisi iškovoti tris aukso medalius.
Tačiau maksimalus planas nebuvo įgyvendintas – per Milano-Kortinos žaidynes trijų rungčių varžybose dalyvavusi N.Prevc asmeninių varžybų čempione netapo ir namo išsivežė po vieną visų trijų spalvų medalį.
„Šuolininkai su slidėmis iš olimpinių žaidynių grįžta pasiekę tokį patį rezultatą, kaip prieš ketverius metus Pekine. Jie iškovojo du aukso, vieną sidabro ir vieną bronzos medalį. Tačiau jie įvykdė kitą, dar svarbesnę užduotį – išgelbėjo Slovėnijos įvaizdį“, – olimpinės šuolių su slidėmis rinktinės pasiekimus įvertino Slovėnijos visuomeninės televizijos interneto svetainė („RTV Slo“).
Slovėnijos sportininkai per Milano-Kortinos žaidynes kitų sporto šakų medalių iki trečiadienio neiškovojo ir didelių vilčių tai padaryti per likusias varžybų dienas neturi.
Buvo olimpiniai favoritai
Per Milano-Kortinos olimpines žaidynes šuolininkai su slidėmis kovojo dėl šešių medalių komplektų. Pagal labiausiai pašėlusį scenarijų, olimpiniame Predaco šuolių su slidėmis stadione Slovėnija galėjo iškovoti visus aukso medalius. Jei tai būtų atsitikę, niekas nebūtų labai stebėjęsis.
Brolis ir sesuo Prevcai yra aiškūs šio sezono lyderiai. Pasaulio taurės etapuose Domenas laimėjo 11 iš 20 varžybų, Nika – 13 iš 24 varžybų. Maža to, sausio pabaigoje Domenas tapo skrydžių su slidėmis (šuolių nuo milžiniško tramplino) pasaulio čempionu.
Pasaulio taurių šiais metais iš Prevcų šeimos jau niekas neatims. Nors aritmetiškai tai įmanoma, tiek vyrų, tiek moterų dalyje Prevcų pranašumas prieš antrąją vietą užimančius japonus Rioju Kobajašį ir Nozomi Marujamą toks didelis, kad kuriam nors kitam šuolininkui reikėtų laimėti vos ne visas likusias varžybas.
O Slovėnijos rinktinė nėra vien Prevcų komanda. Keli kiti šuolininkai, pirmiausiai Anže Lanišekas ir Nika Vodan, taip pat neretai užima prizines vietas, tad komandų varžybose slovėnai irgi buvo vieni iš pagrindinių favoritų.
Vis dėlto sporto matematika nėra tokia tiesmuka. Kiekviena sporto šaka turi ypatumų, kurie mažiau besidomintiems nėra akivaizdūs. Pavyzdžiui, šuolininkai per pasaulio taurės etapus varžosi ant 130–140 metrų tramplinų. Šią žiemą ant tokio dydžio tramplinų vyko 19 iš 20 vyrų varžybų. O prieš pat Milano-Kortinos žaidynes skrydžių su slidėmis pasaulio pirmenybės vyko ant 200 metrų tramplino. Per visą žiemą tik vienerios varžybos Falune (Švedija) buvo surengtos ant 95 metrų tramplino.
Tuo tarpu pirmosios olimpinės varžybos Predace vyko ant 98 metrų tramplino. Geriausiems šuolininkams tai lyg kelionė į praeitį – tuos laikus, kai jie dalyvaudavo jaunių varžybose. Pasikeitus sąlygoms, numatyti rezultatus beveik neįmanoma ir aiškių favoritų nebelieka.
Aplenkė šuolių legendas
Domenui Prevcui priklauso ilgiausio šuolio pasaulio rekordas. Pernai per Planicoje vykusias varžybas slovėnas nuo 200 metrų tramplino nuskriejo 254,5 metro.
Per pirmąsias olimpines varžybas šuolininkai lipo ant tramplino, nuo kurio net geriausieji nušoka vos apie šimtą metrų, ir pasaulio taurės lyderis prie šių sąlygų neprisitaikė. Šuoliuose nuo normalaus tramplino su juo „nesusidraugavęs“ D.Prevcas užėmė tik šeštąją vietą.
Pirmojo medalio teko palaukti iki mišrių komandų varžybų. Per jas buvo įgyvendinta viena iš didžiausių Prevcų šeimos svajonių – ant aukščiausio garbės pakylos laiptelio kartu užlipo ir Domenas, ir Nika. Slovėnų pranašumas prieš sidabro medalius laimėjusius norvegus buvo milžiniškas, o prie pergalės taip pat prisidėjo savo šuolius irgi puikiai atlikę du kiti komandos nariai Nika Vodan ir Anže Lanišekas.
Domenas pasiekė ir kitą tikslą – tapo asmeninių varžybų čempionu. Per antrąsias asmenines varžybas, per kurias šuolininkai šoko nuo 128 metrų tramplino, D.Prevcas jautėsi daug geriau negu mažesniame trampline ir aplenkė visus varžovus.
„Nuo vaikystės abejonių iki olimpinės viršūnės. Domenas Prevcas laimėjo asmeninių varžybų olimpinį aukso medalį ir pasiekė aukščiausią tikslą, kurio link eiti nebuvo lengva. Pergalės raktas buvo išskirtinis antrasis šuolis, po kurio slovėnų stovykla prarado amą. Geriausias šios žiemos šuolininkas D.Prevcas vėl parodė savo meistriškumą“, – tėvynainiui iškovojus antrąjį aukso medalį, rašė slovėnų leidinys „Sportal“.
„Šuolis į amžinybę. Domenas Prevcas pasiekė tai, ką buvo pasiekęs tik Matti Nykanenas“, – slovėnui tapus asmeninių varžybų nugalėtoju, antraštėje parašė „Sportal“.
Iki šiol tik suomis M.Nykanenas asmeninėse rungtyse tapo olimpiniu čempionu, pasaulio čempionu, pasaulio skrydžių čempionu, pasaulio taurės laimėtoju ir Keturių tramplinų turnyro nugalėtoju. Tiesa, pasaulio taurės D.Prevcas dar nelaimėjo. Tačiau tai, kaip jau minėta, tik savaičių klausimas. „Šios sporto šakos milžinai Jensas Weisflogas, Janne Ahonenas, Adamas Malyszas, Stefanas Kraftas, Kamilis Stochas to pasiekti nesugebėjo“, – vardino „Sportal“.
Mokysis iš savo klaidų
D.Prevcas ir visa Slovėnija svajojo apie dar vieną olimpinį medalį – per pirmą kartą surengtas vyrų superkomandų varžybas, kuriose komandas sudaro tik du nariai, bet jie atlieka po tris šuolius (tiesa, pirmadienį Predace buvo įskaityti tik du šuoliai, nes per trečiąją seriją varžybos buvo nutrauktos dėl prasidėjusios pūgos).
Slovėnams išdidžiai atsisveikinti su Milano-Kortinos žaidynėmis nepavyko. Pirmadienį labai silpnai šoko A.Lanišekas, o ir D.Prevco šuoliai nebuvo tokie, prie kokių jis įpratino sirgalius. Pirmadienio vakaras buvo blogas ir Slovėnijos superkomanda užėmė tik penktąją vietą.
Suprantama, olimpinis čempionas nebuvo patenkintas nei galutiniu rezultatu, nei savo pasirodymu, bet nesėkmė tik dar labiau nuteikė D.Prevcą siekti naujų pergalių. „Oro sąlygos mane paveikė per stipriai. Privalome pasimokyti, kad ne visada viskas klostosi sklandžiai. Šis pralaimėjimas per kitas žaidynes suteiks dar didesnę motyvaciją. Privalome tvirtai stovėti ant žemės. Niekas negali būti užtikrintas dėl pergalės, tai patvirtino ir paskutinės varžybos. Privalome mokytis ir judėti į priekį. Ketinu tai daryti“, – po paskutiniųjų Milano-Kortinos žaidynių šuolininkų varžybų pažadėjo 26 metų D.Prevcas.
Norėjo trijų aukso medalių
Dar didesnį naujų pergalių alkį iš Predaco stadiono išsivežė sesuo Nika. „Nors ji atvirai kalbėjo, kad tikisi iškovoti tris aukso medalius, to padaryti nepavyko. Didžiausias nusivylimas buvo pirmosios varžybos ant mažo tramplino, kuriose ji užėmė antrąją vietą.
Nusivylimas buvo didelis, bet šiose olimpinėse žaidynėse varžovės buvo ypatingai nusiteikusios ir kiekviena klaida buvo lemiama, – apie N.Prevc olimpinį pasirodymą rašė Slovėnijos sporto laikraštis „Ekipa“. – Nors prieš žaidynes ir pati Nika, ir mes visi galvojome, kad ji gali laimėti visų rungčių aukso medalius, jai sutrukdė abiejų olimpinių tramplinų ypatumai ir šių ypatingų varžybų spaudimas.“
Domenas per olimpines žaidynes dalyvavo keturių rungčių varžybose. Brolis iškovojo du aukso medalius, bet kitose dviejose rungtyse liko be apdovanojimo. Nika dalyvavo trijų rungčių varžybose ir iškovojo po vieną visų spalvų medalį, bet nelaimėjo asmeninių varžybų.
Po pirmųjų asmeninių varžybų ant normalaus tramplino, antrąją vietą užėmusi N.Prevc taip susikrimto, kad ilgai kūkčiojo tėvų glėbyje. Po varžybų ant didelio tramplino Nika į „bronzinę nesėkmę“ reagavo daug ramiau, nors nusivylimas irgi buvo aiškiai matomas.
„Neįsivaizdavau, kad per olimpines žaidynes bus taip sunku. Didžiausias iššūkis buvo baimė pralaimėti“, – pasibaigus olimpiniams startams prisipažino N.Prevc.
Nika iš olimpinių žaidynių su trimis medaliais išsivežė persipynusias emocijas. Bet slovėnei dar tik 20 metų, tad po ketverių metų ji galės patvirtinti, kad „už vieną luptą dešimt neluptų duoda“...
Šeimoje – keturi olimpiečiai
Per Milano-Kortinos žaidynes Nika ir Domenas dukart padidino Prevcų šeimos olimpinių medalių rinkinį, kurį pildyti pradėjo vyresnieji broliai, karjerą jau baigę 33-ejų Peteris ir 29-erių Cene.
Peteris iškovojo keturis olimpinius medalius: per Sočio žaidynes – sidabro ir bronzos, per Pekino žaidynes – aukso ir sidabro. 2016 metų pasaulio taurės ir Keturių tramplinų turnyro laimėtojas P.Prevcas tapo olimpiniu čempionu, bet jam per olimpines žaidynes nepavyko tapti asmeninių varžybų nugalėtoju. Jis vienintelį olimpinį aukso medalį laimėjo Pekino žaidynių mišrių komandų varžybose.
Mažiausiai per šuolininko karjerą pasiekė Cene, bet ir jis iškovojo Pekino žaidynių vyrų komandų varžybų sidabro medalį. Vis dėlto Cene, suvokęs, kad neprilygs Peteriui, sportininko karjerą baigė labai anksti.
Šuoliai su slidėmis nesvetimi ir Božidarui Prevcui – keturių olimpinių prizininkų tėvui. Božidaras jaunystėje taip pat sportavo – lankė slidinėjimo ir šuolių su slidėmis treniruotes. Tačiau B.Prevcas niekada nešoko nuo didesnio negu 25 metrų tramplino, o jo asmeninis rekordas, kaip sako pats olimpinių čempionų tėvas, yra 23,5 metro – dešimt kartų mažesnis negu vaikų.
Nors B.Prevcas yra tarptautinės kategorijos šuolių su slidėmis teisėjas, pagrindinis jo užsiėmimas – prekyba baldais. Šeimai priklauso dvi baldų parduotuvės Liublianoje ir netoli Kranio miesto.
Božidaras ir jo žmona Julijana, kuri pagal profesiją yra bibliotekininkė, skatino vaikus sportuoti, bet neturėjo tikslo, kad jie taptų profesionalais sportininkais. Vis dėlto vyriausias sūnus Peteris taip užsikrėtė šuoliais su slidėmis, kad šios sporto šakos virusas pasklido visoje šeimoje.
„Domenas Prevcas sukūrė naują Slovėnijos sporto pasakos dalį. Tačiau jo tėvo pavyzdys primena mums, kad už kiekvienos didelės pergalės stovi šeima, kantrybė ir nematomas triūsas, kuris matuojamas ne metrais, bet pasišventimo metais“, – D.Prevcui laimėjus pirmąjį Slovėnijos šuolių su slidėmis vyrų asmeninių varžybų aukso medalį rašė „Klip“ leidinys.
Šuoliai su slovėniškomis slidėmis
Slovėnija jau seniai yra viena iš pasaulio šuolių su slidėmis lyderių. Ne vien dėl to, kad šios šalies šuolininkai laimi olimpinius ir pasaulio pirmenybių medalius, kitas svarbiausias varžybas.
Slovėnai pergales skina su „Slatnar“ bendrovės gaminamomis slidėmis. Šį sporto inventorių naudoja ne vien Slovėnijos, bet ir kelių kitų šalių šuolininkai, tarp jų – olimpiniai čempionai šveicaras Simonas Ammannas ir japonė Sara Takanaši.
„Slatnar“ prekės ženklas – sporto pasaulyje gana naujas. Nors slovėnas Peteris Slatnaras-vyresnysis šią bendrovę įkūrė dar prieš pusšimtį metų, jo sūnus Peteris Slatnaras-jaunesnysis, buvęs šuolininkas su slidėmis, tik prieš porą dešimtmečių nusprendė specializuotis būtent šioje srityje – šuolininkams skirtų slidžių.
Kai 2016 metais iki tol daugeliui geriausių šuolininkų slidės tiekusi „Elan“ bendrovė nusprendė atsisakyti šios veiklos, „Slatnar“ perėmė buvusių konkurentų įmones ir nuo tada šuolių su slidėmis varžybas stebintys žiūrovai nuolat mato slovėnišką prekės ženklą.
Bendrovės savininkas P.Slatnaras per olimpines žaidynes atvykti į Predacą, bet liko namie dėl plaučių uždegimo. P.Slatnaras čempionus galėjo pasveikinti tik telefonu.
„Visa Prevcų šeima – pašėlusi, – „Sportal“ leidiniui sakė P.Slatnaras. – Net „blogiausias“ tarp jų Cene yra iškovojęs olimpinį medalį.
Mes didžiuojamės, kad jie varžosi su mūsų inventoriumi ir jaučiamės prisidėję prie laimėjimų. Kai stebiu varžybas, širdis plaka smarkiau, o kiekviena pergalės sudėtinė dalis yra svarbi. Tačiau pergalės įpareigoja ne tik išlaikyti esamą lygį, bet ir kelti jį dar aukščiau. Čempionams reikia visko geriausio, jų netenkintų vidutinis lygis.“