Tik praėjusį sezoną suaugusiųjų varžybose pradėjusi startuoti druskininkietė galutinėje slalomo įskaitoje užėmė 47-ąją vietą tarp 95 startavusių sportininkių. Abu nusileidimus sėkmingai įveikė tik 53.
Po pirmojo nusileidimo N. Stepanauskaitė buvo 56-a (55,59 sek.). Antrajame jos neaplenkė nei viena pirmoje trasoje už nugaros likusi slidininkė, o pakilti per devynis laiptelius lietuvei padėjo sėkmingas anksčiau startavusių sportininkių nesėkmės. Lietuvės galutinė laiko suma – 1 min. 57,50 sek.
„Užsibrėžtą tikslą įvykdžiau. Negaliu sakyti, kad labai didžiuojuosi tai važiavimais, bet ką turėjau padaryti, padariau“, – prisipažino olimpinių žaidynių debiutantė, vasario 15 d. nepasiekusi didžiojo slalomo rungties finišo.
Tofane kalnų slidinėjimo centre greta Kortinos olimpine slalomo čempione po 12 metų pertraukos tapo labiausiai tituluota visų laikų planetos kalnų slidininkė amerikietė Mikaela Shiffrin – 1 min. 39,10 sek. Ji šioje rungtyje triumfavo ir 2014 m. Sočyje. Amerikietės kolekcijoje yra dar vienas olimpinis auksas, laimėtas 2018 m. Pjongčange didžiajame slalome.
Slalomo sidabrą Milano ir Kortinos žaidynėse iškovojo šveicarė Camille Rast (1 min. 40,60 sek.), bronzą – Anna Swenn Larsson (1 min. 40,81 sek.).
Varžybų įtampą bene geriausiai iliustravo po pirmo nusileidimo antroje vietoje buvusios vokietės Lenos Duerr sportinė tragedija. Atrodė, kad medalis jai ranka pasiekiamas, tačiau sportininkė nesugebėjo įveikti jau pirmų vartų ir buvo priversta baigti varžybas.
„Tuo metu buvau prie starto ir mačiau, kaip tai įvyko. Bet visos stengėmės apie tai negalvoti. Klysta visos, net ryškiausios žvaigždės, nes šis sportas reikalauja daug rizikos“, – neslėpė Druskininkų „Ryto“ gimnazijos 11-tokė, prieš šį sezoną prisijungusi prie italo Roberto Gilardi vadovaujamos „Orobie Ski Team“ komandos. Anksčiau ji treniravosi su kitais italų treneriais.
Jau kovo 10 d. N. Stepanauskaitė keliaus į Norvegiją, kur dalyvaus pasaulio jaunimo čempionato didžiojo slalomo ir slalomo rungtyse. Pernai analogiškose varžybose Italijoje lietuvė buvo 37-a greitajame nusileidime, nefinišavo „Super G“ rungtyje, buvo 57-a didžiajame slalome, o slalome nestartavo dėl treniruotėje patirtos traumos. Šiemet dėl lėšų trūkumo teko atsisakyti greituminių rungčių – „Super G“ ir greitojo nusileidimo.
Netrukus po finišo lietuvė iškeliavo į taip pat Italijos Alpėse esantį Val Gardenos kurortą, porą dienų paviešėti pas buvusią komandos draugę. Čia ją užvežė olimpinėse trasose dukters kovas stebėję jos tėvai, keliaujantys namo, į Lietuvą, kur jų laukia augintiniai – šeima veisia rotveilerių veislės šunis.
Erikai Stepanauskienei grįžus teks apsilankyti ir pas medikus – prie olimpinės trasos po didžiojo slalomo varžybų į ją įsirėžė nuo kalno su slidėmis leidęsis savanoris. Abu buvo atsidūrę ligoninėje. Veido ir kojos sužeidimus patyrusios E.Stepanauskienės tai nesustabdė – šiandien ji iš tribūnų stebėjo atžalos olimpinės svajonės išsipildymą.
– Koks didžiausias jūsų laimėjimas šiose žaidynėse?, – LTOK.lt paklausė N. Stepanauskaitės.
– Vienareikšmiškai – patirtis tokiame lygmenyje. Olimpinės žaidynės vykta tik kartą per ketverius metus. Tai didžiulė sporto šventė. Labai smagu joje dalyvauti.
– Gal galėtumėte palyginti abi slalomo rungties trasas?
– Pirmąją trasą statė austrai. Ir maždaug per jos vidurį buvo vartų kratinys, kurį galima buvo įveikti dviem skirtingomis trajektorijomis, dviem skirtingais būdais. Aš rinkausi tą, kur natūralesnis, panašesnis į mums įprastas figūras. Ir dauguma rinkosi tą kelią. Manau, visai neblogas pasirinkimas buvo.
Antra, statyta švedų, buvo paprastesnė, labiau klasikinė. Tik buvo daug daugiau ir gilesnių vėžių, nei pirmoje trasoje, nes pakaitinus saulei pratirpo sniegas.
– Kaip prieš startą jus nuteikinėjo treneris?
– Treneris prieš startą ramino, kartojo, kad viskas pavyks, kad tūkstančius kartų esu tai dariusi ir kažkiek tai padėjo. Bet vis tiek buvo labai didelis jaudulys prieš startą, nes labai norėjosi įvykdyti tai, ko siekiau.
– Po abiejų nusileidimų iš širdies šypsojotės.
– Taip, truputį atsikvėpiau.
– Ar pasirodymas olimpinėse žaidynėse įkvėpė dar daugiau motyvacijos?
– Žinoma. Norėtųsi jau per kitas žaidynes, aišku, jei vėl man bus suteikta garbė atstovauti Lietuvai, geriau tvarkytis su jauduliu Patirties bus daugiau ir rezultatai bus geresni.
– Kaip mamos sveikata?
– Viskas gerai.
– Ar vakar per Užgavėnes blynų pavalgėte?
– Ne, deja. Niekas neiškepė, o valgykloje nedavė.
– Važiuosite į pasaulio jaunimo čempionatą, kur konkurencija – tikrai ne mažesnė, visi siekia prasimušti arba įsitvirtinti savo šalių pagrindinėse rinktinėse. Kokie ten tikslai?
– Po trumpo poilsio treniruosimės, bandysime taisyti klaidas. O tikslai – kokybiškai, gerai pračiuožti tiek slalomą, tiek didįjį slalomą. Ir, neabejotinai, siekti geresnių rezultatų nei praėjusių metų pasaulio jaunimo čempionate. Pažiūrėsime, kas gausis.
– Dar praėjusią žiemą dalyvavote Europos jaunimo olimpiniame festivalyje, o dabar jau startavote olimpinėse žaidynėse. Kaip vertinate šį šuolį iki olimpinių žaidynių?
– Man atrodo, kai sportininkas dirba, anksčiau ar vėliau rezultatai pasirodo.
– Esate gimnazistė, tad sportą tenka derinti su mokslais. Kaip sekasi?
– Sustartuosiu pasaulio jaunimo čempionate ir paskui reikės labai rimtai susiimti, nes birželį jau egzaminai.