Šiemet Sakartvelo kurorte Batumyje vykusiame Senojo žemyno čempionate suaugusiųjų grupėje lietuviai susižėrė du aukso, keturis sidabro ir vieną bronzos medalį.
Susiję straipsniai
Auksinėmis tapo dvi moterų varžybų meistrės – svorio kategorijoje iki 50 kg Brigita Svinkūnaitė penktą kartą iš eilės tapo Europos čempione, o svorio kategorijoje virš 65 kg pasaulio čempionė Brigita Gustaitytė laimėjo trečiąjį Senojo žemyno titulą.
„Abi Brigitos buvo aukštumoje ir parodė, kad geresnių šiai dienai už jas nėra“, – apdovanojimų gausą įvertino R. Vitkauskas.
Finalo akistatoje su B. Gustaityte santykius ant tatamio aiškinosi klaipėdietė Marija Sekunda ir jai atiteko sidabras.
Praėjusiais metais Vengrijoje iškovotą čempionišką vardą apginti nesugebėjo Aneta Meškauskienė, kuri užėmė svorio kategorijoje 59–65 kg antrąją vietą, nusileidusi bulgarei Ivankai Stefanovai Popovai.
Tai pat antrąją vietą užėmė svorio kategorijoje 56–59 kg Justyna Vabalis, sėkmingai žygiavusi iki finalo, tačiau nusileidusi jame švedei patyrusiai Mirjam Bjorklund.
Vyrų kovose intriga užvirė svorio kategorijoje virš 90 kg, kur varžybų tinklelis galėjo lemti, jog finale susikautų du lietuviai – planetos čempionas ir šešiskart Europos čempionas klaipėdietis Eventas Gužauskas bei titulą ginęs Paulius Žimantas. Tačiau viską sujaukė bene geriausias Lenkijos kiokušin karatė meistras sunkiasvoris Maciejus Mazuras.
Pusfinalyje lenkas, dar vadinamas guminiu žmogumi dėl savo ištvermės ir galimybių kūnu „sugerti“ varžovų smūgius, įveikė Naujosios Akmenės atstovą P. Žimantą ir nulėmė, jog pastarasis gavo čempionato bronzą, o finale nugalėjo E. Gužauską.
Šeštadienį vykusiose suaugusiųjų katos rungties asmeninėse varžybose bronzos medalius pelnė Diana Mačiūtė, Raminta Makackaitė, Matas Sasnauskas ir Matas Jonauskas, o komandinėje rungtyje buvo pelnytas auksas – juo pasidabino D. Mačiūtė, M. Sasnauskas, Nikas Kvasys bei bronza – ji atiteko M. Jonauskui, Gretai Intaitei, Rimai Barusaitei ir Dominykui Riaubai.
Kartu su suaugusiųjų varžybomis vykusiame jaunių (iki 18 metų) Europos čempionate nugalėtojų titulus pelnė Karolina Radžiūnaitė (55–60 kg ir katos rungtis), Augustas Ambrazaitis (75–80 kg) bei katos rungties komanda, kurią sudarė Jonas Stanevičius, Titas Česnauskas ir Dovydas Ūselis.
Batumyje lietuviai iš viso pelnė 22 prizines vietas (7 aukso, 6 sidabro bei 9 bronzos medaliai) ir komandinėje įskaitoje užėmė pirmąją vietą.
Laipteliu žemiau atsidūrė ukrainiečiai, taip pat iškovoję 7 aukso ir 9 bronzos medalius, bet pelnę tik 5 sidabro apdovanojimus.
Toliau medalių įskaitoje išsirikiavo Sakartvelo, Lenkijos, Rumunijos, Azerbaidžano, Vengrijos, Švedijos, Bulgarijos, Šveicarijos, Latvijos, Danijos, Turkijos, Nyderlandų ir Vokietijos rinktinės.
Batumyje per oficialią čempionato atidarymo ceremoniją buvo paskelbta, kad kitais metais Europos čempionatas vyks Lietuvoje.
„Į Sakartvelą visi atvažiavo laimėti. Niekas į Europos čempionatus neatvyksta tik dalyvauti. Juolab, kad šios pirmenybės turėjo ir specifiką – Kaukazo regiono rinktinės visada jaučiasi kur kas geriau ir turi sąlyginę persvarą, kai kaunasi prie savo sienų. Dar prisideda ir aklimatizacija, tai tikrai galiu pasakyti, kad apdovanojimais esu patenkintas“, – tikino Lietuvos kiokušin karatė garbės prezidentas.
– Kurį suaugusiųjų čempionato medalį vis dėlto išskirtumėte?, – buvo paklaustas R. Vitkauskas.
– Tai tikrai sunkus klausimas, nes sunkiai įmanoma palyginti gal ir nepalyginamus dalykus. Brigitų medaliai yra laukti, tačiau tarp planų ir jų įvykdymo yra nemaža praraja.
Labai norėjosi, kad mūsų sunkasvoriai kautųsi finale, bet jų iškovotos vietos taip pat yra didelis pasiekimas. Gal ir neišskirčiau nieko – visi malačiai.
– Kartu su suaugusiųjų varžybomis vyko ir Europos jaunimo čemionatas. Koks būtų verdiktas dėl jų pasirodymo?
– Žinote, žinant tai, kad Balkanų ir Kaukazo regionų jaunimas bręsta kur kas anksčiau nei mūsiškiai, tai džiaugiuosi jų medaliais. Galima pajuokauti, kad mūsų jaunimas kovėsi su varžovais, kurie buvo labiau panašūs į suaugusius, o ne bendraamžius.
– Ne vienas rinktinės treneris akcentavo Batumyje, kad šis jaunimas jau po metų ar dviejų pakeis dabartinį nacionalinės ekipos barnduolį. Sutinkate?
– Sutinku su treneriais, kad turime tikrai gerą ir talentingą jaunimą, bet kažką nustelbti iš suaugusiųjų rinktinės jiems vis dėlto dar bus sunku.
Mūsų jaunieji kiokušin karatė meistrai tikrai techniški, bet be to dar reikia ir patirties, atsidavimo, būtina subręsti ir fiziškai. Gerai, kad toks talentingas jaunimas yra, gerai kad konkuruoja, tačiau šiai dienai reikia pasakyti, kad senbūvių vietą jie užims vis dėlto ne taip greitai.
A. Barzdžiaus nuotr.
– 2027-siais Europos kiokušin karatė čempionatą Europos karatė organizacija skyrė surengti Lietuvai. Tai buvo netikėta žinia daugeliui iš Batumyje buvusių mūsų šalies delegacijos narių. Kaip toks sprendimas atsirado?
– Na, gal nelabai netikėta. Kitais metais bus lygiai 50 metų, kai Lietuvoje buvo pradėta kultivuoti kiokušin karatė. Būtent 1977 metais spalį įsikūrė pirmasis karatė klubas, kurį įsteigė habilituotas mokslų daktaras ir akademikas Jonas Gilys.
Tuos penkiasdešimt metų būtina atšvęsti – apie galimybę surengti Europos pirmenybes mes žinojome, gal ir ruošėmės tam, tik laukėme Europos karatė organizacijos patvirtinimo. Tad 50 metų Lietuvos kiokušin karatė švęsime namie.
– Tai bus didelis iššūkis?
– Bus labai didelis turnyras. Jau dabar planuojama, kad atvyks apie 600 sportininkų visose amžiaus grupėse, dar laukiama apie tūkstantį svečių.
Todėl ir rengsime varžybas Vilniuje, didžiausioje sostinės arenoje. Padarysime šventę tiek sau, tiek ir kitiems.