„Padaugėjus saulės spindulių, vis dažniau į vaistines užsuka pacientai, besiskundžiantys nemaloniais pojūčiais akyse, bet dažnai nepagalvoja, kad akis sudirginti gali ne tik užteršta aplinka, vandens telkinių vanduo, dulkės, smėlis ar nešvarumai. Tokį poveikį šiltuoju metų laiku gali sukelti ir saulės spinduliai“, – pastebėjo „Camelia“ vaistininkas Arturas Nastaravičius.
Pagrindinės ligos, kurias gali sukelti saulės šviesoje esanti UV spinduliuotės dozė – ragenos uždegimas (fotokeratitas) ir junginės uždegimas (fotokonjuktyvitas).
Būtent šie sutrikimai, anot vaistininko, dažniausiai ir apibūdinami kaip akių skausmas, dilgčiojimas, paraudimas, ašarojimas, svetimkūnio jausmas akyje, padidėjęs vokų jautrumas:
„Tokie pojūčiai įprastai atsiranda greitai, praėjus 30-60 min., tačiau gali pasireikšti ir po 6-12 val. Visa laimė, kad tokie sutrikimai, nors skausmingi ir nemalonūs, tačiau nesukelia ilgalaikių pasekmių“, – pažymėjo A. Nastaravičius.
Tiesioginiai saulės spinduliai taip pat yra vienas iš lėtinius akių susirgimus – kataraktą, geltonosios dėmės degeneraciją ar akių vokų vėžį – provokuojančių faktorių. Šios ligos vystosi pamažu ir nejučiomis, tačiau nesaugus buvimas saulės šviesioje paskatina patologijų atsiradimą.
Vaistininkas pažymėjo, kad akių ligų rizikos grupėms priklauso žmonės, daug laiko praleidžiantys vidurdienio saulėkaitoje ar vietose, kur UV spinduliai ypač intensyvūs – kaip pavyzdžiui, prie vandens telkinių (ežero ar jūros) ar kalnuose.
Kita rizikos grupė susirgti minėtomis ligomis yra vaikai ir paaugliai – jie paprastai praleidžia daugiau laiko atvirame ore, saulėkaitoje nei suaugusieji. Kadangi nežinoma, koks tiksliai saulės spindulių kiekis kenksmingas akims, kai tik būnate lauke, rekomenduojama nešioti saulės akinius su kokybiška apsauga nuo UV spindulių.
„Vasarą sulaukiame pacientų, kurie net į vaistinę ateina sudirgusias akis slėpdami po akiniais nuo saulės, tačiau konsultacijos metu dažnai paaiškėja, kad akiniai neturi būtinų apsaugos savybių. Žmones gana sunku įtikinti, jog vertėtų geriau natūraliai vengti tiesioginio saulės spindulių kontakto su akimis nei pasikliauti tamsinto stiklo akiniais, kurie neturi UV spindulių apsaugos“, – sakė vaistininkas.
Jo teigimu, akinius reikėtų rinktis atsižvelgiant į žmogaus gyvenimo būdą. „Rekomenduotume fotochrominius, poliarizuotus, su antirefleksine danga ar kt. akinių lęšius, taip pat įsitikinti, kad akiniai turi kokybės žymenis, dažniausiai nurodomus ant kojelės.
Akinius rekomenduojama įsigyti optikose ar specializuotose vaistinėse, taip pat teikti pirmenybę akinių tinkamumui pagal veido fizionomiją, o ne prekinę išvaizdą ar kainą“, – patarė A. Nastaravičius.
Norint išvengti ne tik nemalonių pojūčių, bet ir neigiamo saulės spindulių poveikio sukeliamų rimtesnių susirgimų, vaistininko teigimu, svarbiausios taisyklės būnant saulėje yra nepamiršti dviejų pagrindinių apsaugos priemonių: galvos apdangalų ir akinių nuo saulės.
„Atminkite, kad niekada negalima tiesiai žiūrėti į saulę, o debesys neapsaugo nuo UV spindulių. Kenksmingi spinduliai lengvai įveikia miglą ir ploną debesų sluoksnį.
UV spinduliai patenka į akis per tarpus, susidarančius tarp akinių ir veido, todėl jas geriau saugo didesni ir labiau priglundantys akiniai. Jei akys ypač jautrios, dirbama intensyviai kondicionuojamose patalpose, patartina turėti ir akies obuolį drėkinančių priemonių.
Svarbu žinoti, kad ant akių lašų pakuotės nurodytas tinkamumo vartoti terminas galioja neatidarytai pakuotei, o pradėjus vartoti, atvėrus talpą, preparatą paprastai reikia suvartoti per mėnesį“, – pažymėjo vaistininkas.
