Nustatyta, kad sutrikę cirkadiniai ritmai yra susiję su didesne demencijos tikimybe: netvarkingai miegantys žmonės turi 2,5 karto didesnę riziką susirgti demencija.
Cirkadinis ritmas – tai organizmo vidinis laikrodis, reguliuojantis 24 valandų fizinių, psichinių ir elgesio pokyčių ciklus, pvz., miego ir budrumo ciklą, hormonų išsiskyrimą, virškinimą ir kūno temperatūrą. Jį valdo smegenys, o didelę įtaką jam daro šviesos poveikis.
Kai cirkadiniai ritmai yra stiprūs, organizmo laikrodis suderintas su 24 valandų paros ciklu. Žmonės, kurių cirkadinis ritmas yra stipresnis, paprastai laikosi reguliaraus miego ir kasdienės veiklos grafiko, net jei pasikeičia jų užimtumas ar metų laikas.
„Odontologai pataria“: kokios rizikos kyla senjorų burnos sveikatai?
Deja, kai cirkadinis ritmas yra silpnas, šviesos ir kasdienės veiklos pokyčiai labiau linkę sutrikdyti biologinį laikrodį. Žmonės, kurių cirkadiniai ritmai yra mažiau stabilūs, yra labiau linkę keisti miego ir aktyvumo laiką.
Laiko juostos pasikeitimo sindromas ir pamaininis darbas gali neigiamai paveikti miegą, nuotaiką ir bendrą sveikatos būklę, jei jie kartojasi arba trunka ilgai.
Susiję straipsniai
Kenkia ir vėluojantis dienos grafikas
Senstant cirkadiniai ritmai silpnėja ir tampa nereguliarūs. Vyresnio amžiaus žmonės paprastai eina miegoti ir keliasi anksčiau, o jų miegas yra labiau fragmentuotas.
„Su amžiumi keičiasi cirkadiniai ritmai ir daugėja įrodymų, kad cirkadinio ritmo sutrikimai gali būti neurodegeneracinių ligų, pvz., demencijos, rizikos veiksnys“, – teigė tyrimo autorė Wendy Wang iš UT Southwestern universiteto, įsikūrusio Dalase (JAV).
Tyrime dalyvavo daugiau nei 2000 amerikiečių, kurių vidutinis amžius buvo 79 metai, ir nė vienas iš jų tyrimo pradžioje nesirgo demencija. Dalyviai maždaug dvi savaites nešiojo mažus širdies monitorius. Jie leido stebėti poilsio ir aktyvumo modelius bei įvertinti kiekvieno asmens cirkadinio ritmo stiprumą.
Tyrėjai stebėjo dalyvius trejus metus, per tą laiką 176 žmonės susirgo demencija.
Rezultatai parodė, kad silpniausio cirkadinio ritmo grupės nariai turėjo beveik 2,5 karto didesnę riziką susirgti demencija nei stipresnį cirkadinį ritmą turėję žmonės.
Jie taip pat pastebėjo, kad žmonės, kurių aktyvumas pasiekė aukščiausią tašką po pietų – nuo 14:15 val. – turėjo 45 proc. didesnę riziką susirgti demencija nei tie, kurių aktyvumas pasiekė aukščiausią tašką anksčiau.
„Vėluojantis“ dienos grafikas gali sukelti neatitikimą tarp biologinio laikrodžio ir aplinkos signalų, pavyzdžiui, saulės šviesos ir tamsos.
Būtinybė kovoti su demencija
Europos vaistų agentūros duomenimis, 2019 m. demencija sirgo 55 milijonai žmonių visame pasaulyje ir apie 11 milijonų Europos gyventojų. Atsižvelgiant į visuomenės senėjimą, manoma, kad 2050 m. šis skaičius pasieks 19 milijonų.
Naujojo tyrimo autoriai viliasi, kad jų surinkti duomenys paskatins atlikti daugiau tyrimų, kaip reguliuojant savo biologinį laikrodį būtų galima užkirsti kelią demencijos atsiradimui.
„Mūsų tyrimų rezultatai taip pat sudaro pagrindą ateities tyrimams, kuriuose bus vertinamas galimas cirkadinio ritmo intervencijų, tokių kaip šviesos terapija, melatonino vartojimas ar gyvenimo būdo pokyčiai, vaidmuo demencijos prevencijoje“, – rašė tyrėjai.
Reguliarus miego grafikas, fiziniai pratimai ir natūralios šviesos poveikis, ypač ryte, pasitvirtino kaip veiksmingi metodai padedantys išlaikyti cirkadinius ritmus.
Parengta pagal „Euronews“ inf.