Šaltis silpnina apsaugines funkcijas
Žmogaus kvėpavimo takai nuolat tiesiogiai kontaktuoja su aplinka, nes jų gleivinė yra veikiama įkvepiamo oro. Dėl to šaltis gali neigiamai paveikti kvėpavimo takų apsauginį barjerą – vadinamąjį mukociliarinį klirensą. Įprastai šis barjeras gamina gleives, kurios sulaiko dulkes bei virusus, o virpamieji plaukeliai padeda juos pašalinti iš organizmo. Sutrikus šio barjero veiklai, didėja susirgimų kvėpavimo takų ligomis rizika.
„Šaltuoju periodu žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, kur užsikrėsti kvėpavimo takų ligomis yra žymiai lengviau. Be to, šiuo metu stebimas susirgimų gripu pikas. Sutrikus apsauginio plaučių barjero veiklai, patogenai gali nusileisti į apatinius kvėpavimo takus ir sukelti plaučių uždegimą, taip pat astmos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, bronchektazės ar kitų lėtinių ligų paūmėjimą“, – sako D. Sušinskienė.
Be to, gydytoja pulmonologė atkreipia dėmesį, kad šaltis labai slopina troškulį. Nors gleivinė dėl šalčio poveikio išsausėja, atsigerti nesinori. Tačiau sausa burnos ir ryklės gleivinė taip pat turi įtakos rizikai susirgti peršalimo ligomis.
Pacientai, kuriems rizika didžiausia
Sveikam žmogui vadinamosios peršalimo ligos, sukeliamos rinovirusų, adenovirusų ir kitų, nors ir nemalonios, dažniausiai praeina per 7–10 dienų ir be didesnių pasekmių. Tačiau vyresnio amžiaus pacientams, sergantiems įvairiomis lėtinėmis ar onkologinėmis ligomis, kurių imuninė sistema yra nusilpusi, pavojus kur kas didesnis.
„Šiems pacientams virusinė infekcija gali užsitęsti ir pereiti į bakterinę, komplikuotis iki plaučių uždegimo, sepsio ar meningito. Dėl to, ypač kalbant apie Covid-19 ir gripą, itin svarbu pastebėti komplikacijas ir neuždelsti, kai jau reikalingas antibakterinis gydymas“, – pažymi D. Sušinskienė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad pacientams, sergantiems tokiomis ligomis, kaip astma ar lėtinė obstrukcinė plaučių liga, itin svarbu kontroliuoti šias būkles peršalimo ligų metu. Tam reikalingas nuolatinis bazinis inhaliacinis gydymas.
Kaip apsisaugoti nuo šalčio?
Siekiant išvengti arba sumažinti šalčio poveikį kvėpavimo takams, gydytoja pulmonologė dalijasi keletu esminių patarimų.
„Esant labai žemai oro temperatūrai, žinoma, rekomenduojama kuo mažiau būti lauke, o jeigu jau tenka, itin svarbu tinkama apranga. Rekomenduojamas vadinamasis svogūno principas: pirmas sluoksnis – praleidžiantis drėgmę, antras sluoksnis – šildantis, trečias sluoksnis – apsaugantis nuo šalčio ir vėjo. Taip pat – šiltos kojinės, pirštinės, kepurės ir šalikai“, – vardija D. Sušinskienė.
Be to, anot jos, esant šaltam orui, net ir suaugusiems verta kaip vaikystėje prisidengti burną ir nosį šaliku taip saugant kvėpavimo takus nuo pavojingo šalčio poveikio.
Taip pat svarbūs šilti skysčiai ir daugiau baltymų turinti mityba – tai padeda atsistatyti nuo šalčio sausėjančiai kvėpavimo takų gleivinei.