Inovatyvios medicinos centro mokslininkė, Tatjana Ivaškienė, atkreipia dėmesį, kad šaltuoju metų laiku organizmas patiria didesnį imuninės sistemos krūvį: trumpėja miego trukmė, keičiasi mitybos įpročiai, mažėja vitamino D sintezė.
Miego trukmė dažnai sutrumpėja dėl sutrikusio cirkadinio ritmo – trumpesnės dienos ir ilgesni vakarai su dirbtiniu apšvietimu lemia vėlesnį užmigimą.
Todėl daugelis žmonių ieško natūralių priemonių imuniteto palaikymui, simptomų lengvinimui ar bendrai savijautai gerinti. Tarp jų dažnai minimi bičių produktai – nuo medaus iki propolio ar bičių pienelio. Tačiau retai susimąstoma, kokiais moksliniais mechanizmais pagrįstas jų poveikis.
Medus: daugiau nei saldiklis
Medus dažnai suvokiamas kaip natūrali alternatyva cukrui, tačiau mokslas atskleidžia gerokai platesnį jo poveikį. Tyrimai rodo, kad meduje aptinkama daugiau nei 200 bioaktyvių junginių: fermentų, organinių rūgščių, flavonoidų, fenolinių junginių ir mikroelementų.
Lietuvos Apiterapeutų Asociacijos narė, Inovatyvios medicinos centro mokslininkė Greta Kasputė pabrėžia, kad medaus antimikrobinis poveikis susijęs ne tik su dideliu cukrų kiekiu, bet ir su fermentų, tokių kaip gliukozės oksidazė, veikla – šiam fermentui veikiant, iš gliukozės susidaro nedideli vandenilio peroksido kiekiai, kurie slopina mikroorganizmų augimą.
Svarbu žinoti, kad medaus biologinė vertė jautri temperatūrai. Esant aukštesnei nei 40–45 °C temperatūrai, suyra fermentai, mažėja antioksidacinis aktyvumas ir gali susidaryti hidroksimetilfurfurolo (HMF) junginys, kurio dideli kiekiai laikomi nepageidautinais. Todėl medaus nerekomenduojama dėti į labai karštus gėrimus.
Propolis: natūralus antibiotikas
Propolis – tai bičių surinkta augalinė derva, turtinga flavonoidų, fenolio rūgščių ir terpenų. Jis pasižymi stipriu antibakteriniu, priešgrybeliniu ir priešuždegiminiu poveikiu.
Pasak Gretos Kasputės, propolis ypač įdomus tuo, kad gali veikti sinergiškai su antibiotikais. Moksliniai tyrimai rodo, jog propolis didina bakterijų jautrumą vaistams, slopina bakterijų biofilmų formavimąsi ir gali prisidėti prie mažesnių antibiotikų dozių poreikio.
Vis dėlto pabrėžiama, kad propolis nėra antibiotikų pakaitalas – jis gali būti naudojamas tik kaip papildoma, gydymą palaikanti priemonė.
Žiedadulkės ir bičių duonelė
Žiedadulkės ir bičių duonelė laikomos vienais maistingiausių bičių produktų. Jose gausu amino rūgščių, B grupės vitaminų, mineralų ir antioksidantų.
Bičių duonelė – tai fermentuotos žiedadulkės, todėl jos geriau įsisavinamos žmogaus organizme. Mokslininkė Greta Kasputė pažymi, kad fermentacijos metu padidėja biologiškai aktyvių medžiagų prieinamumas, o tai svarbu imuninės sistemos palaikymui ir energijos apykaitai.
Svarbu ir vartojimo būdas: žiedadulkės turi kietą apvalkalėlį, todėl jas būtina gerai sukramtyti. Sąveika su seilėmis burnoje leidžia išsiskirti fermentams, kurie vėliau veikia virškinimo sistemą.
Bičių pienelis
Bičių pienelis – išskirtinis produktas, turtingas baltymų, lipidų, vitaminų, mineralų ir unikalios 10-HDA (10-hidroksi-2-dekano) rūgšties.
Nors jo poveikis vis dar aktyviai tiriamas, moksliniai duomenys leidžia manyti, kad bičių pienelis gali prisidėti prie imuninės sistemos palaikymo, pasižymėti antioksidaciniu poveikiu ir padėti lengvinti hormoninės pusiausvyros pokyčius, pavyzdžiui, menopauzės metu.
Dr. Tatjana Ivaškienė pabrėžia, kad tokie produktai neturėtų būti vertinami kaip „greitas sprendimas“, tačiau gali būti naudinga ilgalaikės sveikatos palaikymo strategijos dalis.
Bičių vaškas
Bičių vaškas dažniausiai naudojamas išoriškai – dėl savo apsauginio, barjerą formuojančio ir lengvo antibakterinio poveikio. Jis plačiai taikomas žaizdų priežiūroje, natūralioje kosmetikoje bei odos apsaugai nuo šalčio ir vėjo.
Šis bičių produktas itin dažnai aptinkamas natūralios sudėties kosmetikoje ir yra vienas populiariausių komponentų lūpų balzamuose. Bičių vaškas ant odos paviršiaus sudaro ploną, kvėpuojantį apsauginį sluoksnį, kuris padeda sulaikyti drėgmę, tačiau neužkemša porų ir netrikdo natūralių odos funkcijų.
Lyginant su parafinu – naftos kilmės medžiaga, dažnai naudojama įprastoje kosmetikoje – bičių vaškas laikomas fiziologiškai palankesniu. Parafinas suformuoja sandarų, nepralaidų sluoksnį, kuris gali laikinai sumažinti drėgmės praradimą, tačiau kartu neleidžia odai „kvėpuoti“ ir nesuteikia jokių biologiškai aktyvių medžiagų. Tuo tarpu bičių vaškas natūraliai turi nedidelį kiekį antibakterinių junginių ir riebalų rūgščių, todėl ne tik apsaugo, bet ir prisideda prie odos būklės gerinimo.
Dėl šių savybių bičių vaškas ypač vertinamas šaltuoju sezonu, kai lūpos ir oda dažnai sausėja, skilinėja ar tampa jautresnės aplinkos poveikiui.
Bičių produktai gali būti vertinga pagalba šaltuoju metų laiku, kai siekiama sustiprinti sveikatą, profilaktikai. Subalansuota mityba, poilsis ir gydytojo rekomendacijų laikymasis išlieka pagrindiniai sveikatos palaikymo veiksniai.