„Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“ svečiavęsis gyvensenos medicinos gydytojas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytojas ir Gyvensenos medicinos studijų programos vadovas Tomas Vaičiūnas įvardijo du sveikatos mitus, kuriuos, vaizdžiai tariant, norėtų išrauti su šaknimis.
Gesintuvai nepadės, jei liejasi žibalas
Pirmas mitas, pasak jo, kad esant bet kokiam sveikatos iššūkiui „egzistuoja viena forma arba tik viena prieiga, kuri mums viską išspręs“.
„Ar tai turėsime konsultaciją, kuri atsakys į visus klausimus, ar tai išgersime piliulę ir nieko daugiau daryti nereikės – mums viskas susitvarkys“, – sakė T.Vaičiūnas.
Jis pastebėjo, kad yra sveikatos problemų, kurių sprendimo būdai niekam nekelia klausimų. Jei yra žaizda, reikia stabdyti kraujavimą, o patyrus traumą – gydyti kaulo lūžį.
Kitas reikalas – lėtinės ligos, su kuriomis, pasak gydytojo, susiduria apie 60 proc. Lietuvos gyventojų.
„Tai yra virškinamojo trakto sutrikimai, arba lėtinis nuovargis, onkologinės ligos, endokrininės kilmės sutrikimai: atsparumas insulinui, antsvoris, nutukimas. Šituo atveju nėra vieno veiksmo ar formos, kuri išspręstų visas kylančias problemas.
Yra keista sakyti, kad fizinis aktyvumas apsaugo iš karto nuo daugiau nei 30 lėtinių sutrikimų. Nėra taip“, – sakė T.Vaičiūnas.
Jis paaiškino, kad fizinis aktyvumas gali prisidėti prie cholesterolio kiekio kraujyje ir padidėjusio kraujospūdžio mažinimo. Tačiau, gydytojo teigimu, vien judėjimas neišspręs sveikatos problemų, jei nebus pašalinta pirminė jų priežastis.
„Jeigu mes turime laužą ir pilame degųjį skystį, tai dėkite aplink kiek tik norite gesintuvų, sunkiai pavyks užgesinti ugnį, kol neprisuksime degiojo skysčio“, – vaizdžiai kalbėjo T.Vaičiūnas.
Lygiai taip pat vien tik fizinis aktyvumas neišspręs aukšto cholesterolio problemos, jeigu žmogus valgys kalnus nesveiko maisto, nesugebės suvaldyti streso ir t.t.
Sveikatai reikės skirti laiko
Antras mitas, kurį gydytojas paneigė, susijęs su įsitikinimu, kad kažkas kitas turi pasirūpinti mūsų gera savijauta ir sveikata.
„Reikia patiems prisiimti daugiau atsakomybės. Tai neišvengiamai kainuoja laiko. Kai skaitau pranešimus apie gyvensenos mediciną – intervencinio pobūdžio algoritmus siekiant mažinti turimų lėtinių sutrikimų simptomatiką, o kartu su moderniais vaistiniais preparatais ir gydytojais galbūt eliminuoti problemą – labai dažnai girdžiu, kad tas yra neįmanoma žmogui dirbančiam nuo 8 iki 5 valandos, turinčiam 2–3 vaikus, buities dalykus, besirūpinančiam seneliais ar tėveliais.
Taip, gerbiamieji, bet, deja, sveikata, kaip ir visa kita, reikalauja laiko (...) Šioje vietoje atsiranda prioriteto klausimas, Matyt, kol neskauda ir nejaučiame labai didelio neigiamo poveikio, neretu atveju sakome: „Ai, nueisiu į sporto klubą, treneris man sutvarkys visa tai.“ Nesutvarkys! Jūs patys turėsite tai daryti. Jis gali nukreipti, parodyti, bet užsiimti reikės jums ir tai kainuos laiko“, – pabrėžė T.Vaičiūnas.