Alergija šalčiui atsiranda staiga, dažniausiai jauniems žmonėms, tačiau gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Įvairių šaltinių duomenimis, vaikai ja serga rečiau negu suaugusieji, o moterims ši dilgėlinė pasireiškia dažniau nei vyrams, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Temperatūros slenkstis: individualus vidinis termometras
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Alergologijos centro vedėja Miglė Kuprienė atskleidžia įdomią detalę: ši būklė neturi universalios „kritinės temperatūros“. Kiekvienas žmogus turi savitą temperatūrinį slenkstį.
Bendroje populiacijoje šalčio dilgėlinė nustatoma maždaug 0,05 proc. žmonių, tačiau tarp visų lėtinių dilgėlinės formų ji sudaro apie 5–10 proc. atvejų. Tyrimai rodo, kad daugiau nei pusei pacientų pirmieji simptomai pasireiškia iki 30 metų amžiaus, o dauguma sergančiųjų nurodo, kad liga prasidėjo be aiškios, ją išprovokavusios priežasties.
„Vieniems reakcija prasideda tik spaudžiant stipriam šalčiui, o kitiems organizmas „pavojaus signalą“ įjungia vos termometrui nukritus iki +10°C ar pučiant vėsesniam rudeniniam vėjui“, – pasakoja gydytoja. Tai reiškia, kad alergija šalčiui nėra tik žiemos sezono palydovė. Paradoksalu, tačiau ji gali tapti pavojinga net ir vidurvasarį – pavyzdžiui, staiga įšokus į vėsų ežero vandenį ar tiesiog ilgiau rankose laikant ledinio gėrimo skardinę.
Biologinė kova po drabužiais ir viduje
Nors dažniausiai matome tik paraudusį ir patinusį veidą ar plaštakas, alergija šalčiui gali pasireikšti ir gerokai subtiliau bei pavojingiau.
„Visus pacientus įspėjame: tai ne tik estetinė problema. Valgant ledus ar geriant labai šaltus gėrimus, gali patinti lūpos, liežuvis ar net ryklė, o tai jau kelia tiesioginį pavojų kvėpavimui“, – aiškina M. Kuprienė.
Maža to, staigus viso kūno atvėsimas (pavyzdžiui, maudynių metu) gali sukelti sisteminę reakciją – staigų silpnumą ar net sąmonės netekimą. Tai paaiškina, kodėl kai kurie „nepaaiškinami“ skendimų atvejai mediciniškai gali būti siejami būtent su šia staigia organizmo reakcija į temperatūrinį šoką.
Diagnostika – „Ledo testas“
Nepaisant būklės sudėtingumo, jos diagnostika Alergologijos centre primena grakštų medicininį eksperimentą. Atliekamas vadinamasis ledo testas: ant odos kelioms minutėms uždedamas šaltas objektas (ledo kubelis arba mėgintuvėlis su užšaldytu vandeniu). Jei nuėmus jį oda toje vietoje patinsta ir parausta (susiformuoja pūkšlė) – diagnozė patvirtinta.
Įdomu ir tai, kad ši alergija dažniausiai pasirenka jaunus žmones ir dažniau moteris, tačiau ji nėra „nuosprendis“ visam gyvenimui. Vidutiniškai po kelerių (per penkerius–dešimt) metų organizmas „persigalvoja“ ir jautrumas šalčiui išnyksta taip pat paslaptingai, kaip ir atsirado.
Ką gali padaryti pats žmogus?
Prevencija šiuo atveju tampa tikra išgyvenimo strategija. M. Kuprienė pabrėžia, kad svarbūs ne tik šilti drabužiai, bet ir vadinamoji barjerinė apsauga – riebesni kremai ir tepalai, padedantys apsaugoti odą nuo šalčio. Taip pat rekomenduojama vengti eiti į lauką drėgnu veidu ar rankomis, nes drėgmė sustiprina šalčio poveikį.
Jei pastebima, kad simptomus provokuoja šalti gėrimai ar maistas, juos vertėtų vartoti kambario temperatūros. Gydytojo sprendimu, gali būti skiriami antihistamininiai vaistai, padedantys sumažinti simptomus.
Alergija šalčiui – tai priminimas, koks jautrus ir sudėtingas yra mūsų organizmo ryšys su aplinka. Nors ši būklė gali atrodyti klastinga, šiuolaikinės alergologijos žinios leidžia ją sėkmingai kontroliuoti. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės alergologijos specialistų sukaupta patirtis rodo, kad laiku atpažinus organizmo siunčiamus signalus ir pritaikius individualią prevenciją, net ir jautrumas temperatūrai netampa kliūtimi aktyviam gyvenimui.