Miego medicinos specialistai pabrėžia, kad reguliarus miego režimas yra svarbus veiksnys bendrai sveikatai.
„Vyresnio amžiaus žmones, kurie jau išėjo į pensiją, skatinu nusistatyti pastovų kėlimosi laiką“, – sako Christopheris Winteris, gydytojas neurologas ir knygos „The Sleep Solution: Why Your Sleep Is Broken and How to Fix It“ autorius.
Bet kaip tuomet pasirinkti geriausią kėlimosi laiką? Štai ką turėti omenyje pataria miego medicinos specialistai.
Keltis anksti ar pamiegoti?
Atsakymas nėra toks paprastas, sako Jade Wu, knygos apie nemigos įveikimą be vaistų autorė. „Kartais ankstyvas kėlimasis reiškia, kad žmogus negauna pakankamai miego, o kartais – tai visai ne problema“, – pastebi miego ekspertė.
„Atsikėlimo laikas man nesvarbu, bet patariu, kad jis visada būtų toks pat, nesvarbu, naktį vartėtės lovoje ar į patalus kritote kaip akmuo. Nuoseklus miegas atitinka natūralius organizmo poreikius, t. y. miegoti septynias–devynias valandas“, – pabrėžia Ch. Winteris.
Kai kurie žmonės gali natūraliai būti linkę panaktinėti, bet tada ir jų kėlimosi laikas turėtų būti vėlyvesnis, priduria Ch. Winteris.
Kaip suprasti, ko reikia organizmui?
Norint išsiaiškinti, ar jums tinka ankstyvesnis, ar vėlesnis kėlimosi laikas, J. Wu rekomenduoja atsižvelgti į šiuos niuansus:
– Suplanuokite pakankamai laiko miegui. Reikia 7 valandų arba daugiau.
– Palaikykite pastovų kėlimosi laiką. „Geriau keltis maždaug tuo pačiu metu kiekvieną dieną, nei kartais keltis anksti, o kartais vėlai“, – sako J. Wu. Nuoseklus kėlimosi laikas padeda įtvirtinti cirkadinį ritmą.
– Suderinkite kėlimosi laiką su savo chronotipu, kuris natūraliai būdingas jūsų organizmui. „Jei iš prigimties esate ryto žmogus, kelkitės anksti. Jei jūs naktinė pelėda, leiskite sau pamiegoti“, pataria J. Wu.
Su amžiumi reikia daugiau ar mažiau miego?
Daugumai žmonių su amžiumi reikia vis mažiau miego. „Kūdikiams reikia daug daugiau miego nei mažiems vaikams, kuriems reikia daugiau miego nei paaugliams. Pagrindinė priežastis – senstant mes vis rečiau panyrame į gilaus miego fazę“, – paaiškino Ch. Winteris.
Tačiau organizmo poreikiai priklauso ir fizinio aktyvumo kiekio, streso lygio ir hormoninės būklės. Taigi, jei reguliariai sportuojate ir nejaučiate įtampos, jums gali prireikti daugiau miego nei jūsų bendraamžiams, kurie juda mažiau. „Kiekvieno žmogaus miego poreikių trajektorija gali būti unikali“, – sako J. Wu.
Kada kreiptis į gydytoją?
Ch. Winteris pataria miego rutiną aptarti su gydytoju, jei tik atsirado bent menkiausias nerimas. Tačiau jis atkreipia dėmesį į keletą „raudonų vėliavėlių“:
– Jaučiate, kad jums reikia daug daugiau miego nei jaunystėje;
– Jūsų miegas yra fragmentiškas, naktį dažnai nubundate;
– Jaučiate stiprų mieguistumą dienos metu;
– Jūsų antra pusė sako, kad nuolat knarkiate;
J. Wu teigimu, dažni košmarai taip pat yra pakankamas pagrindas kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Parengta pagal „Prevention“ inf.