Apie tai tinklalaidėje „Gyvensenos paraštėse“ diskutuoja mokslininkės Edita Kondrotienė bei biomedicinos mokslų daktarė, dietistė, docentė, mokslininkė Sandrija Čapkauskienė. Jos pabrėžia, kad laisvųjų radikalų visiškai išvengti neįmanoma, tačiau jų poveikį galime reikšmingai sumažinti per kasdienius pasirinkimus.
Kas yra laisvieji radikalai ir kuo jie pavojingi?
Laisvieji radikalai – tai reaktyvios deguonies formos, kurios puola sveikąsias organizmo ląsteles, jas pažeidžia ir silpnina. Organizme jie kaupiasi dėl netinkamos gyvensenos: nuolatinio užkandžiavimo, perteklinio maisto, greitųjų angliavandenių vartojimo, prasto miego, lėtinio streso ir nerimo.
„Tai tarsi organizmo teršalai. Nesirūpinant mityba, fiziniu aktyvumu, psichoemocine būkle, miegu, kenksmingos elgsenos vengimu, laisvieji radikalai kaupiasi, didina uždegimo foną, o būtent oksidacinis stresas ir uždegimas yra pagrindinės lėtinių ligų priežastys“, – sako S. Čapkauskienė.
Pasak mokslininkės, laisvųjų radikalų sukeltos ligos gali būti pačios įvairiausios – onkologija, cukrinis diabetas, prediabetas, artritas, podagra, skydliaukės sutrikimai. Šios ligos vis dažniau diagnozuojamos jauniems žmonėms ir tai, pasak mokslininkės, kelia rimtą nerimą.
Kaip apsisaugoti nuo laisvųjų radikalų pertekliaus?
Mokslininkės akcentuoja, kad itin pavojingas yra laisvųjų radikalų perteklius organizme, tad mokslas ieško būdų kovai su laisvųjų radikalų pertekliumi.
Pasak E. Kondrotienės, atrodytų, tokie paprasti dalykai, kaip mitybos pagerinimas, fizinis aktyvumas, darbo ir poilsio balansas, miegas daro didžiulius stebuklus.
Mokslininkai šiandien itin daug diskutuoja apie polifenolių poveikį laisviesiems radikalams. Moksle tai yra vienas svarbiausių ginklų kovoje su laisvaisiais radikalais. Polifenoliai – tai biologiškai aktyvios medžiagos, randamos augaluose, ypač ryškių spalvų produktuose. Tai – augalo spalva.
Kuo augalas ryškesnis, tuo daugiau jis turi polifenolių. Daugiausia polifenolių yra tamsiai mėlynose ir raudonose uogose, spalvinguose vaisiuose ir daržovėse, produktuose, turinčiuose ryškų skonį ir kvapą.
„Polifenoliai yra galingi antioksidantai – jie neutralizuoja laisvuosius radikalus, pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis ir padeda mažinti lėtinių ligų riziką“, – aiškina mokslininkės.
Svarbu suprasti, kad polifenoliai nėra „greito poveikio vaistas“, vartojamas tik susirgus. Jie veikia kaip ilgalaikė prevencija, todėl kovoti su laisvaisiais radikalais, kaip ir stiprinti imuninę sistemą svarbu nuolat, o ne tik tada, kai jau susergama.
Mikrobiota, skaidulos ir savijauta – tiesioginis ryšys
Neatsiejama sveikatos dalis – žarnyno mikrobiota, kurios pagrindinis maistas yra skaidulos. Nors daugelis jų ieško papilduose, didžiąją dalį galima gauti su maistu.
„Žmonės dažnai galvoja, kad skaidulų daugiausia daržovėse, tačiau jų gausu ir chia sėklose, avokaduose, ankštiniuose produktuose, neapdorotuose grūduose“, – sako S.Čapkauskienė.
Ypatingą reikšmę turi ir raugintos daržovės, kurios palaiko gerą žarnyno bakterijų balansą. Sveika mikrobiota tiesiogiai susijusi su geresne savijauta, stipresniu imunitetu ir mažesne lėtinių ligų rizika.
S. Čapkauskienė pabrėžia, kad polifenoliai svarbūs ne tik sveikiems žmonėms, apsaugai nuo laisvųjų radikalų, bet ypač svarbūs tiems, kurie vartoja antibiotikus, gydosi chemoterapija ar radioterapija, susiduria su lėtiniu uždegimu.
Tokiais atvejais polifenoliai padeda apsaugoti sveikas ląsteles nuo žalingo gydymo poveikio ir palaikyti organizmo atsistatymą.
Vis dėlto mokslininkė perspėja – per didelis polifenolių vartojimas gali būti žalingas. „Šiandien daug marketingo, todėl svarbu nepasiduoti kraštutinumams ir vadovautis profesionalų rekomendacijomis.“
Blogas polifenolių bioprieinamumas prie ląstelės
Mokslininkės aptaria ir kitą problemą – dauguma polifenolių yra blogai pasisavinami organizme, todėl dauguma žmonių jų gauna nepakankamai. Ypač sergantieji onkologija, lėtinėmis ligomis, kurių dar ir virškinamasis traktas pažeistas gydymo šalutinių poveikių, vaistų.
Lietuvos mokslininkai šioje srityje rado sprendimą – skystus polifenolius, įterpiant dažinių ciberžolių ir japoninių pelėvirkščių ekstraktus į mikrokapsules.
Mikrokapsulės – tai vitaminų, mineralų ir augalinių ekstraktų pernašos sistema, mažesnės už plauką mikrodalelės skystyje. Medžiagos patenka tiesiai į žarnyno limfagyslę ir iš ten patenka į kraujotaką, kuri, kaip tyrimai rodo, užtikrina iki šešių kartų efektyvesnį polifenolių medžiagų pasisavinimą, nedirgina skrandžio, apsaugo viduje esančias medžiagas nuo skrandžio rūgščių, fermentų ir druskų poveikio, todėl pernešama medžiaga nėra paveikiama.
„Sveikata nėra vienkartinis sprendimas. Tai kasdieniai pasirinkimai, ne nuo rytojaus, o nuo dabar, nuo šiandien, tai mūsų įpročiai – nuo mitybos ir miego iki streso valdymo, kurie daro didžiulę įtaką mūsų sveikatai, ir net – ilgaamžiškumui“, – pabrėžia S. Čapkauskienė.