JAV mokslininkai nustatė, kad protą stimuliuojanti veikla susijusi su mažesne Alzheimerio ligos rizika ir lėtesniu kognityviniu nuosmukiu.
Tyrimo autorė Andrea Zammit iš Rush universiteto medicinos centro Čikagoje teigė, kad išsiugdyta aistra mokytis visą gyvenimą gali padėti išvengti Alzheimerio ligos, kuri yra dažniausia demencijos forma.
Tyrėjai stebėjo 1939 senjorus, kurių vidutinis amžius buvo 80 metų ir kurie nesirgo demencija. Dalyviai buvo stebimi vidutiniškai aštuonerius metus. Senjorai atsakė ir į klausimus apie savo vaikystę.
„Odontologai pataria“: kokios rizikos kyla senjorų burnos sveikatai?
Mokslininkai domėjosi, ar jie skaitė knygas, laikraščius, namie turėjo atlasų, mokėsi užsienio kalbų ilgiau nei penkerius metus.
Jų taip pat buvo klausiama, ar sulaukę 40 metų jie turėjo knygų namie, prenumeravo žurnalus, kaip dažnai lankėsi bibliotekoje ar muziejuje.
Susiję straipsniai
Tyrėjai domėjosi ir dalyvių pomėgiais senatvėje: ar sulaukę 80 metų amžiaus jie skaitė, rašė ir žaidė žaidimus.
Tyrimo metu 551 dalyviui išsivystė Alzheimerio liga, o 719 – lengvas kognityvinis sutrikimas (LKS). Šie rezultatai buvo paskelbti Amerikos neurologijos akademijos medicinos žurnale „Neurology“.
Autoriai atrinko „grietinėlę“ – 10 proc. dalyvių, kurie protiškai lavinosi labiausiai – ir palygino su 10 proc. tų, kurių intelektualinė stimuliacija buvo menkiausia. Pirmoje grupėje Alzheimerio liga išsivystė 21 proc. žmonių, antroje – 34 proc.
Tyrėjai nustatė, kad proto lavinimas visą gyvenimą buvo susijęs su 38 proc. mažesne Alzheimerio ligos rizika ir 36 proc. mažesne LKS tikimybe.
Jeigu žmogus stimuliavo protą, Alzheimerio liga jam išsivystė vidutiniškai 94 metų amžiaus, o tiems, kurie nustojo mokytis – sulaukus 88 metų.
Tiesa, tyrimas neįrodė, kad mokymasis visą gyvenimą sumažina demencijos riziką. Jis patvirtino ne priežastinį ryšį, o tik statistikos sąsajas.
Dr. Isolde Radford, organizacijos Alzheimer's Research UK politikos vadovė, kuri nedalyvavo tyrime, teigė, kad naujausi duomenys patvirtina, jog demencija nėra neišvengiama senėjimo dalis.
„Naujas tyrimas rodo, kad protinis aktyvumas visą gyvenimą gali sumažinti Alzheimerio ligos riziką beveik 40 proc., – sakė ji. – Tai patvirtina tai, ką jau žinome apie prevencines priemones, kurių žmonės gali imtis, kad sumažintų demencijos išsivystymo pavojų.“
Parengta pagal „The Guardian“ inf.