Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena didžiausių sveikatos problemų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Remiantis Higienos instituto duomenimis, 2024 m. Lietuvoje mirė apie 37 tūkst. žmonių, iš jų beveik 19 tūkst. – nuo kraujotakos sistemos ligų. Eurostato apžvalgos taip pat rodo, kad Lietuva patenka tarp Europos Sąjungos šalių, kuriose standartizuotas mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra itin aukštas“, – sako gydytoja kardiologė.
Pasauliniu mastu situacija taip pat išlieka kritinė – Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos kasmet nusineša apie 17,9 mln. gyvybių, o tai sudaro apie trečdalį visų mirčių pasaulyje. Dažniausios priežastys – miokardo infarktas ir insultas.
„Odontologai pataria“: kada netaisyklingas sąkandis gydomas žandikaulio operacija?
„Svarbu suprasti, kad širdies ligos nėra tik vyresnio amžiaus žmonių problema – tai visuomenės mastu aktualus klausimas“, – akcentuoja J. Jurgaitytė.
Gyvenimo būdas – pirmoji širdies terapija
Pasak gydytojos, gyvenimo būdas yra viena svarbiausių širdies ligų prevencijos priemonių. Didžioji dalis širdies ligų atsiranda būtent iš modifikuojamų rizikos veiksnių, tokių kaip padidėjęs kraujospūdis, dislipidemija, rūkymas, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, cukrinis diabetas, miego trūkumas, lėtinis stresas ir nesubalansuota mityba.
„Net nedideli kasdieniai įpročiai gali reikšmingai paveikti kraujospūdį, cholesterolio kiekį, kūno masę, gliukozės koncentraciją kraujyje ir uždegiminius procesus organizme. Nors vaistai yra reikšminga gydymo dalis, svarbu prisiminti, kad gyvenimo būdas yra sveikos širdies pamatas“, – sako ji.
Susiję straipsniai
Norint, kad širdis liktų sveika, kardiologės teigimu, pakanka laikytis kelių kasdienių principų: skirti bent 30–45 minučių fiziniam aktyvumui, valgyti daugiau daržovių ir viso grūdo produktų, rinktis nesočiuosius riebalus, vengti perdirbto maisto ir cukraus, nerūkyti, užtikrinti 7–8 valandas kokybiško miego ir mokytis valdyti stresą.
„Tam padeda pasivaikščiojimai, kvėpavimo pratimai, terapija ar bendruomenės susitikimai. Be to, verta periodiškai tikrinti kraujospūdį, cholesterolio ir gliukozės kiekį, svorį bei liemens apimtį“, – priduria J. Jurgaitytė.
Galimybė išvengti komplikacijų
Prevencija ir ankstyva diagnostika padeda laiku nustatyti rizikos veiksnius, kol dar nėra išsivysčiusių komplikacijų ar ryškių simptomų, – tai, anot kardiologės, leidžia ilgalaikėje perspektyvoje apsaugoti širdį ir kraujagysles.
„Pavyzdžiui, arterinė hipertenzija ilgą laiką gali nesukelti jokio diskomforto, tačiau ilgainiui paveikia inkstų funkciją, kraujagyslių būklę ir gali pakeisti pačios širdies struktūrą. Lygiai taip pat padidėjęs blogojo cholesterolio kiekis dažnai nepasireiškia jokiais simptomais, kol neįvyksta miokardo infarktas ar insultas, todėl ankstyva kontrolė yra gyvybiškai svarbi“, – teigia J. Jurgaitytė.
Ji primena, kad Lietuvoje veikia širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, skirta 40–60 metų asmenims, kuri leidžia sistemingai įvertinti rizikos veiksnius ir laiku nukreipti išsamesnių tyrimų. „Kartais vienas profilaktinis vizitas ir keli tyrimai gali pakeisti žmogaus gyvenimą ir užkirsti kelią rimtam įvykiui“, – sako gydytoja.
Reguliarumas – raktas į sveiką širdį
J. Jurgaitytės teigimu, kardiologų bendruomenė jau ne vienus metus pabrėžia, kad reguliarus vaistų, ypač politablečių, vartojimas iš esmės gali žmogų apsaugoti keliais aspektais.
„Politabletės, skirtos arterinei hipertenzijai ir dislipidemijai gydyti, sujungia antihipertenzinį vaistą ir cholesterolį mažinantį statiną. Padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolis yra pagrindiniai rizikos veiksniai, ir kuo ilgiau žmogaus rodikliai nesureguliuojami, tuo didesnė aterosklerozės ir organų pažeidimų rizika“, – įspėja ji.
Pasak gydytojos kardiologės, fiksuotų dozių deriniai – politabletės – supaprastina gydymą, sumažina tablečių skaičių ir padeda pacientams geriau laikytis gydymo režimo. Tai leidžia efektyviau kontroliuoti kraujospūdį ir lipidų kiekį, sumažinti nepageidaujamų įvykių riziką.
„Gera savijauta nėra priežastis nutraukti vaistų vartojimą. Vaistų tikslas – ne tik šiandienos savijauta, bet ir ilgalaikė prevencija, siekiant išlaikyti bendrą sveikatos būklę stabilią“, – sako ji.
Skirkite laiko sau
Anot specialistės, vis daugiau tyrimų rodo, kad emocinė sveikata tiesiogiai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Lėtinis stresas, nerimas, depresija, socialinė izoliacija ir vienišumas siejami su didesne infarkto ir insulto rizika bei prastesnėmis gydymo prognozėmis.
„Meilė sau – tai ne tik sąvoka. Tai ribų nustatymas, poilsis, miegas, savęs priežiūra, žalingų įpročių mažinimas ir pagalbos priėmimas, kai jos reikia. Jei kyla sunkumų ar prastai jaučiamasi, svarbu kreiptis pagalbos ir ieškoti atsakymų, o ne tikėtis, kad viskas praeis savaime“, – aiškina ji.
Kardiologė atkreipia dėmesį, kad emocinė būklė gali paveikti širdį per hormoninius mechanizmus, kraujospūdį, uždegiminius procesus, taip pat netiesiogiai – per miego kokybę, svorį ir bendrą savijautą.
„Reikėtų pasistengti kasdienėje rutinoje nepamiršti rūpintis savimi. Kiekvieną kartą tai atlikę ne tik užtikriname gerą savijautą, bet ir išlaikome teigiamą emocinę būseną, nes žinome, kad padarėme viską dėl savo sveikatos. Būtent tai ir yra tikroji meilė sau“, – teigia J. Jurgaitytė.