Gyventi ilgiau ir sveikiau – nori visi. Bet ką iš tiesų daryti – žino mažai kas. NSI duomenys rodo, kad net 58 proc. Lietuvos gyventojų nėra išbandę nė vienos ilgaamžiškumo praktikos, galinčios padėti gyventi ne tik ilgiau, bet ir kokybiškiau, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Ilgaamžiškumas dažnai suvokiamas kaip sudėtingų procedūrų ar brangių papildų sritis. Tačiau mūsų tyrimas rodo, kad esminė problema – informacijos trūkumas. Matome paradoksą: visuomenė domisi sveikata, bet tik nedidelė dalis nuosekliai taiko įpročius, kurie iš tiesų veikia biologinį senėjimą. Ilgaamžiškumas nėra vien genų ar technologijų klausimas – tai kasdienių sprendimų visuma“, – sako Eglė Laskauskaitė, „Eurovaistinės“ farmacinės veiklos vadovė.
NSI tyrimas parodė, kad didžioji dalis gyventojų rodo potencialų susidomėjimą gilesniu savo sveikatos pažinimu – 44 proc. teigia, kad tai jiems svarbu, bet kol kas neatlieka papildomų tyrimų, dar 40 proc. – kad jiems įdomu, nors informacijos trūksta.
Seniausia pasaulio moteris švenčia gimtadienį: atskleidė ilgaamžiškumo paslaptį
Tačiau domėjimasis sveikatos naujovėmis ir ilgaamžiškumu gana paviršutiniškas – tik 14 proc. gyventojų aktyviai seka šią informaciją, o 3 iš 4 ji pasiekia atsitiktinai arba ja domisi epizodiškai.
Tai, pasak E. Laskauskaitės, rodo aukštą susidomėjimo potencialą, tačiau ir aiškų barjerą – gyventojai nori giliau suprasti savo sveikatą, bet jiems trūksta žinių, prieinamų priemonių ar paskatų veikti.
Susiję straipsniai
Trys pamatiniai ramsčiai – ir tik tada papildomos praktikos
Pasak ilgaamžiškumo eksperto dr. V. Dirsės, šioje srityje egzistuoja aiški hierarchija: stipriausią mokslinį pagrindą turi trys puikiai visiems žinomos praktikos: mityba, fizinis aktyvumas ir miegas.
„Tinkamai mitybai svarbiausia – subalansuotas maisto racionas, artimas Viduržemio jūros regiono mitybos modeliui, ir saikingas kalorijų kiekis. Fizinis aktyvumas – ypač raumenų jėgos palaikymas ir intervaliniai krūviai – yra vienas rimčiausių apsaugos nuo senėjimo veiksnių. O kokybiškas miegas yra pagrindinis organizmo atsinaujinimo mechanizmas“, – aiškina ekspertas.
Ir tik tada, pasak genetiko, kai šie trys elementai veikia puikiai, verta pasižvalgyti į įvairias papildomas ilgaamžiškumo praktikas, terapijas ar papildus. Tik jis įspėja – venkite to, kas neturi mokslinių publikacijų ar klinikinių tyrimų, ir „specialistų“, kurie neturi medicininės, mokslinės kvalifikacijos.
Sauna – pirmoje vietoje pagal populiarumą
NSI tyrimo duomenimis, populiariausia ilgaamžiškumo praktika Lietuvoje yra sauna arba infraraudonųjų spindulių terapija. Tai bent bandę yra maždaug 1 iš 5 gyventojų. Pasak dr. V. Dirsės, saunos – tiek tradicinės, tiek infraraudonųjų spindulių – nauda organizmui gana gerai ištirta.
„Sauna iš esmės imituoja lengvą fizinį krūvį širdžiai ir kraujagyslėms. Ji gerina kraujagyslių vidinio sluoksnio (endotelio) funkciją, mažina sisteminį uždegimą ir skatina vadinamųjų šilumos šoko baltymų gamybą – jie padeda ląstelėms tapti atsparesnėms stresui.
Infraraudonųjų spindulių terapija dažnai toleruojama lengviau, todėl kai kuriems žmonėms gali būti patogesnė alternatyva“, – aiškina medicinos mokslų daktaras.
Vis dėlto jis primena, kad sauna tinka ne visiems – todėl taip svarbu profilaktiškai tikrintis sveikatą. Jos turėtų vengti sergantys tam tikromis širdies ir kraujagyslių ligomis, turintys hipertenziją, neseniai patyrę infarktą ar insultą, taip pat nėštumo metu ar esant ūmioms infekcijoms, karščiavimui.
Protarpinio badavimo ir kitų praktikų nauda
Be saunos, tyrimo dalyviai minėjo ir kitas praktikas – pasak dr. V. Dirsės, kai kurios jų taip pat moksliškai pagrįstos, nors pradedant bet kurią jų vertėtų pasitarti su šeimos gydytoju.
– Protarpinis badavimas, kuris NSI buvo antra ilgaamžiškumo praktika pagal populiarumą, yra veiksmingas būdas pagerinti medžiagų apykaitą. Jis gali padėti reguliuoti insulino lygį ir skatinti natūralų ląstelių „valymosi“ procesą. „Svarbu suprasti, kad tai ne dieta, o mitybos protokolas, kurį reikėtų derinti su dietologo ar sveikatos specialisto priežiūra“, – pabrėžia dr. V. Dirsė.
– Kalorijų ribojimas, be badavimo (14 proc.) – vienintelis laboratorijose patvirtintas būdas prailginti gyvenimo trukmę. Tik ekspertas primena, kad ribojant kalorijas reikėtų nepamiršti, jog mityba turi išlikti subalansuota ir pilnavertė.
– Šalčio terapija (krioterapija, ledo vonios) (3 proc.): puiki priemonė kraujotakai skatinti, uždegimui mažinti ir nuotaikai gerinti (gali pakelti dopamino kiekį). Pasak ilgaamžiškumo eksperto, ji „treniruoja“ nervų sistemą, didina atsparumą stresui.
– Raudonos šviesos terapija (2 proc.): ji gali padėti ląstelėms gaminti daugiau energijos, o tai prisideda prie greitesnio audinių atsistatymo ir geresnės odos būklės. Tik dr. V. Dirsė pabrėžia – labai svarbu techninės specifikacijos, nes raudonos šviesos ilgis turi būti apie 640 nm.
Ekspertas pastebi, kad pradėdami domėtis ilgaamžiškumu žmonės dažnai daro panašias klaidas. Pasak dr. V. Dirsės, dažniausia jų ilgaamžiškumo kelyje – „magiškos piliulės“ paieška. Kita dažna klaida, pasak jo, – nenuoseklumas. Šalčio terapija, sauna ar kitos praktikos veikia tik tada, kai tampa ilgalaike gyvenimo dalimi, o ne būna vienkartinis eksperimentas.
„Susidomėjus ilgaamžiškumo praktikomis, geriausia pradėti nuo diagnostikos ir specialisto konsultacijos. Prieš bet kokias intervencijas būtina žinoti savo organizmo būklę: atlikti bazinius kraujo tyrimus, pasitikrinti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, pasidaryti genetinį tyrimą.
Tik tuomet galima sudaryti individualų gyvensenos ir terapijų protokolą. O jau dabar galite pradėti nuosekliau rūpintis savimi: kasdien judėkite, sureguliuokite miego grafiką ir į lėkštę dėkite daugiau daržovių bei baltymų. Nuoseklumas duoda realiausią poveikį“, – pataria ilgaamžiškumo ekspertas.