Pasak mokslininkų, gyvensena lemia mūsų sveikatą 50 procentų, o mitybos veiksniai – trečdaliu. Tačiau dažnas valgo per daug riebaus maisto, o daržovių – per mažai.
Vilniaus Universiteto (VU) Medicinos fakulteto ir Higienos instituto tyrimai rodo: jau buvome susipratę gyventi sveikai, bet ir vėl nusivažiavome. Geriausia situacija buvo koronaviruso pandemijos metu – tuomet žmonės baiminosi susirgti, todėl rūpinosi sveikata, imuninės sistemos stiprinimu.
VU profesorius Rimantas Stukas sako, kad pernai atliktos apklausos rezultatai parodė: rinkdamiesi maistą, lietuviai nustojo galvoti apie sveikatą.
Liūdna statistika – daugiau nei pusė lietuvių turi antsvorio: kainą vertina labiau nei sveikatą
„Pirmoje vietoje skonis, antroje – kaina, o sveikata nuėjo į trečią poziciją“, – pasakojo R. Stukas.
Pasak jo, žmonės įvairiais būdais skatinami maitintis sveikiau, tačiau priemonės neatneša norimų rezultatų.
Susiję straipsniai
„Ropė – elementarus produktas, ne kažkokia egzotika, bet daržovė kuri pas mus auga. Reikia orientuotis į vietinę produkciją, gal patiks žmonėms ir valgys“, – svarstė R. Stukas.
Protarpinis badavimas – ne visiems
Specialistai pabrėžia, kad derėtų privengti perdirbto maisto: dešrų, bulvių traškučių, konditerijos kepinių ir pan.
Bet nutukimo problemą gyventojai ne visada supranta teisingai.
„Tai nėra tiesiog svorio sumažinimas, bet riebalinio audinio. Tai yra esminis dalykas nutukimo gydyme, nes kai žmogus mažina svorį, gali sumažėti įvairių audinių, net ir kaulo struktūra gali pasikeisti. Jau nekalbu, kad gali ir raumuo sumažėti“, – pabrėžė Santaros klinikų gydytoja dietologė Edita Gavelienė.
„Protarpinis badavimas yra vienas iš metodų, kuris tam tikrų žmonių grupei turi patvirtintas rekomendacijas. Pavyzdžiui, kai kurios protarpinio badavimo metodikos yra taikomos esant menopauzei, kitos – antro tipo cukriniu diabetu ir nutukimu sergančiųjų gydyme.
Tai yra viena iš metodikų, bet ne auksinis standartas. Vieniems pacientams galima taikyti protarpinį badavimą su gydytojo priežiūra, bet kitam žmogui jis apskritai netiks“, – paaiškino E. Gavelienė.