Žarnynas – antrosios žmogaus smegenys, sako mokslas. Sparnuota frazė gimė, nes virškinimo sistema turi įtakos mūsų nuotaikai, energijai, imunitetui ir net psichikos sveikatai.

„Yra žarnyno-smegenų ryšio sutrikimų grupė, anksčiau mes tai vadinome funkcinėmis ligomis. Pavadinimas keičiasi, nes atsirado labai daug naujų mokslinių įrodymų, kad tas ryšys tarp smegenų ir žarnyno yra be galo svarbus“, – „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“ pasakojo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos gydytojas, vaikų gastroenterologas profesorius Vaidotas Urbonas.

Pasak jo, pastaruoju metu auga susidomėjimas ir kaip žarnynas sąveikauja su įvairiais organais – plaučiais, širdimi, kepenimis.

Žarnyne knibždėte knibžda nesuskaičiuojama galybė bakterijų ir kitų mikroorganizmų. Jų visuma vadinama žarnyno mikrobiota.

[[ge:lrytas:lrytas:41559140]]

V. Urbonas paaiškino, kad žarnyno ir kitų organizmo sistemų sąveikos tyrimai – ant bangos, bet tai nauja sritis.

„Problema, kad šiandien yra prirašyta labai daug mokslinių straipsnių, bet kai prieiname prie konkrečių praktikinių patarimų, deja, mes kol kas neturime jų daug. Bet mokslas nestovi vietoje. Tikiuosi, kad per artimiausius 5–10 metų mes šitoje srityje žinosime žymiai daugiau, galbūt galėsime patarti konkretesnių žygių, kurių reikia imtis užtikrinant sveikatą“, – vylėsi V. Urbonas.

[[ge:lrytas:lrytas:41381044]][[ge:lrytas:lrytas:41606998]][[ge:lrytas:lrytas:41611067]]

Ne kiekis, o įvairovė

Anot profesoriaus, tyrėjams kyla keblumų, nes nėra žinoma, koks žarnynas yra sveikas, o kas – jau nukrypimas nuo normos.

Pavyzdžiui, tyrėjai yra lyginę sveikus Italijos ir Burkina Faso vaikus. Paaiškėjo, kad jų žarnynų mikrobiota reikšmingai skiriasi.

„Buvo darytas tyrimas: švedas ir estas – abu vaikai – serga ta pačia liga, o žarnynas labai skiriasi. Čia ir yra didžiausia problema, kad mums labai sunku pasakyti, kas yra norma.

Kai kurie žmonės darosi disbiozės tyrimus, siunčia į kitas šalis, moka kelis šimtus eurų ir tuos pinigus praktiškai išmeta į šiukšlių dėžę. Nes šiandien pagal tuos tyrimus mes negalime patarti, ką daryti toliau“, – akcentavo V. Urbonas.

Tiesa, galioja kelios bendros taisyklės. Antai kuo didesnė bakterijų rūšių įvairovė, tuo žarnynas yra sveikesnis. Svarbu ir kad viena bakterijų rūšis nedominuotų – būtų balansas.

„Tie kriterijai gali būti šiek tiek subjektyvūs. Mes neieškome konkrečios bakterijos, bet žiūrime, kiek rūšių yra. Mums svarbus ne kiekis, o įvairovė“, – aiškino V. Urbonas.

Jis pridūrė, kad tai padeda treniruoti imuninę sistemą, kuri išmoksta apsiginti nuo įvairesnių ligų sukėlėjų.

[[ge:lrytas:lrytas:41652575]]

Bakterijų maistas

Žarnynui neigiamos įtakos turėti gali perdirbtas maistas, kuriame yra dažiklių, emulsiklių, saldiklių ir t.t. Pavyzdžiui, jie gali skatinti žarnyno sienelės pralaidumą ir skatinti uždegiminius procesus.

V. Urbonas patikino, kad įvairūs į organizmą patenkantys teršalai, įskaitant ir mikroplastiką, neabejotinai paveikia žarnyno sveikatą.

„Žarnyno bakterijos yra gyvas daiktas ir jos reaguoja į viską. Net į psichologinį stresą (...) jau nekalbant apie tas medžiagas, kurios tiesiogiai veikia žarnyno bakterijas. Joms reikia maistinių skaidulų ir jei trūksta tam tikro maisto, nukenčia bakterijos. Jos neturi maisto, neturi ir kaip daugintis.

Kitas dalykas, mes galime suvalgyti produktą, kuriame yra bakterijas žudančių medžiagų. Ar tai būtų antibiotikai, ar kokie organiniai teršalai, sakykime, pesticidai, kurie tiesiogiai veikia bakterijas ir jas „užmuša“.

Mes galime gauti maistinių medžiagų, kurios pakeičia žarnyno gleivinės struktūrą. Tose gleivėse gyvena ir dauginasi mūsų bakterijos. Pavyzdžiui, mūsų naudojamas indų ploviklis gali gerai tirpinti riebalus, bet tuo pačiu ir gleives. Tada sumažėja gleivių sluoksnis, suprastėja sąlygos, kuriose bakterijos tarpsta“, – dėstė V. Urbonas.

Vegetariška mityba – natūralus pasirinkimas senjorams

Jis pasakojo besivadovaujantis posakiu: „kieviename amžiuje – sava dieta“.

„Kadangi vaikas auga ir vystosi, iki trejų metų jau turi 80 proc. suaugusio žmogaus smegenų tūrio. Natūralu, kai jis taip greitai vystosi, reikia labai daug įvairių maisto medžiagų.

Suaugusiam žmogui tikrai nebereikia tiek daug. Todėl aš niekad nerekomenduoju vegetariško ar veganinio maitinimo vaikams. Jis nėra draudžiamas, bet nemanau, kad tai yra geras pasirinkimas. Nebent vaikas pats atsisako valgyti mėsą.

Tikrai ne vieną pats esu matęs ir neverčiu to vaiko valgyti mėsą. Bet dirbtinai neleisti vaikams valgyti mėsą yra negerai“, – paaiškino V. Urbonas.

O štai vyresnio amžiaus žmonėms, ypač 70+, mėsos valgymas nėra pageidautinas dalykas, patikino profesorius.

[[ge:lrytas:lrytas:41652571]]

„Galima valgyti, bet manau, vieną du kartus per savaitę“, – sakė V. Urbonas.

Taigi, senjorams vegetarizmas – naudingas gyvenimo būdo pasirinkimas, o vaikams – nepatartinas.

Bet yra išimčių. Jei žmogus serga mažakraujyste, gal nereikėtų atsisakyti mėsos, nes ši yra svarbus geležies šaltinis.

„Bet gal tada renkiesi ne gyvulio mėsą, o paukštieną. Ir jokiu būdu ne kažkokią vytintą, rūkytą, ne žalią“, – pažymėjo V. Urbonas.

[[ge:lrytas:lrytas:41652675]]

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

Profesorius apie žarnyno tyrimus už šimtus eurų: „Žmonės tuos pinigus išmeta į šiukšlių dėžę“