Gydytojos patarimai pagal amžių: 30, 40 ir 50 metų – ką vertėtų išsitirti?

Tuo metu ligą nustačius anksti, gydymas dažnai būna gerokai efektyvesnis, mažėja komplikacijų rizika, rašoma pranešime žiniasklaidai.

E. Petrauskienė atkreipia dėmesį, kad 18–30 metų amžiaus pacientai profilaktinius tyrimus dažniausiai atlieka tik susirgę. Tačiau būtent šis gyvenimo laikotarpis yra tinkamas metas įvertinti pagrindinius organizmo rodiklius ir laiku pastebėti kraujo pokyčius, kurie ateityje gali lemti įvairių ligų išsivystymą.

„Šiame amžiuje naudinga reguliariai atlikti bendrą kraujo tyrimą, feritino ir vitamino D tyrimus, įvertinti skydliaukės funkciją. Taip pat svarbi lipidograma, kuri padeda nustatyti ar atmesti genetinį polinkį į padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje.

Moterims nuo 25 metų pravartu dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje, kuri leidžia anksti nustatyti ikivėžinius pakitimus. Be to, aktualūs ir lytiškai plintančių infekcijų tyrimai, nes dalis jų gali neturėti ryškių simptomų, tačiau ilgainiui sukelti rimtų pasekmių, pavyzdžiui, nevaisingumą“, – pasakoja šeimos gydytoja.

Specialistė taip pat pastebi, kad jauni žmonės dažnai nuvertina padidėjusio kraujospūdžio riziką, rečiau tikrina apgamus ar pamiršta apie vakcinaciją nuo erkinio encefalito bei žmogaus papilomos viruso.

Nors sulaukę 30–40 metų žmonės dažnai jaučiasi energingi ir sveiki, būtent tada organizme pradeda formuotis lėtiniai procesai, kurie po dešimtmečio gali pasireikšti rimtomis ligomis, pavyzdžiui, infarktu ar cukriniu diabetu.

„Šiame amžiuje svarbu reguliariai matuoti kraujospūdį, o kas 1–2 metus atlikti lipidogramą, kuri padeda įvertinti „blogojo“ ir „gerojo“ cholesterolio bei trigliceridų kiekį kraujyje. Jei šeimoje buvo ankstyvų infarktų ar insultų atvejų, išsamesnį lipidų tyrimą verta atlikti dar nesulaukus keturiasdešimties. Taip pat svarbu įvertinti skydliaukės funkciją tiriant TTH hormoną, o moterims – reguliariai dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje“, – tikina šeimos gydytoja.

E. Petrauskienė pabrėžia, kad šiuo laikotarpiu verta pradėti aktyviai stebėti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius. Nors valstybės finansuojama širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa prasideda nuo 40 metų, kraujagyslių pokyčiai dažnai prasideda gerokai anksčiau. Ilgainiui padidėjęs cholesterolio kiekis, nuolatinis stresas, mažas fizinis aktyvumas ar nesubalansuota mityba gali neigiamai paveikti kraujagysles ir didinti širdies ligų riziką.

Sulaukus 40–50 metų vis didesnę reikšmę įgauna onkologinių ligų ir medžiagų apykaitos sutrikimų prevencija.

„Šiame amžiaus tarpsnyje svarbu reguliariai atlikti lipidogramą, tikrinti gliukozės koncentraciją kraujyje bei atlikti glikozilinto hemoglobino tyrimą, padedantį anksti nustatyti II tipo cukrinį diabetą. Kepenų fermentų tyrimai svarbūs siekiant laiku pastebėti nealkoholinę suriebėjusių kepenų ligą. Vyrams taip pat pravartu tirti prostatos specifinį antigeną (PSA), ypač jei šeimoje yra buvę prostatos vėžio atvejų. Be to, svarbu nepamiršti ir akispūdžio matavimo. Glaukomos rizika pradeda didėti jau po 40 metų, o ši liga ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, tačiau progresuodama gali negrįžtamai pažeisti regėjimą“, – aiškina E. Petrauskienė.

Šeimos gydytoja akcentuoja, kad sulaukus 50 metų profilaktiniai tyrimai tampa nebe pasirinkimu, jei norime kuo ilgiau išsaugoti gerą sveikatą. Šio amžiaus pacientai gali dalyvauti valstybės finansuojamose prevencinėse programose ir nemokamai tikrintis dėl širdies ir kraujagyslių ligų, storojo žarnyno, krūties bei prostatos vėžio.

„Svarbu nepamiršti ir kitų sveikatos patikrinimų, kurie dažnai lieka nuvertinti. Pavyzdžiui, kaulų mineralinio tankio tyrimas vis dar atliekamas per retai, nors jis ypač aktualus prasidėjus menopauzei, siekiant laiku diagnozuoti osteoporozę ir išvengti kaulų lūžių. Taip pat žmonės dažnai atidėlioja regėjimo ar klausos patikrą, kol dar nejaučia jokių simptomų. Dalis pacientų vis dar nedrąsiai vertina ir slapto kraujo išmatose tyrimą, kuris padeda anksti įtarti storosios žarnos vėžį“, – sako E. Petrauskienė.

Pasak šeimos gydytojos, bendrąjį kraujo tyrimą geriausia atlikti bent kartą per metus, o lipidogramą – kas 1–2 metus, taip pat bent kartą per metus tikrinti gliukozės koncentraciją kraujyje. Jei žmogus turi cukrinio diabeto rizikos veiksnių, pavyzdžiui, antsvorį ar sergančių pirmos eilės giminaičių, periodinis gliukozės tyrimas padeda laiku pastebėti ligos pradžią.

„Net ir neturint nusiskundimų, sveikam suaugusiam žmogui pravartu bent kartą per metus profilaktiškai apsilankyti pas šeimos gydytoją, kurio konsultacijos metu aptariama sveikatos būklė ir paskiriami reikalingi tyrimai.

Tačiau jei žmogus susiduria su tokiais simptomais kaip staigus ir nepaaiškinamas svorio kritimas, nuolatinis nuovargis ar bendras silpnumas, užsitęsęs karščiavimas ar naktinis prakaitavimas, padidėjęs troškulys ir dažnas šlapinimasis, taip pat pakitusi odos spalva ar niežulys, naudinga kuo skubiau pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju“, – pataria E. Petrauskienė.

Šeimos gydytoja pabrėžia, kad tyrimai yra tik viena sveikatos priežiūros dalis. Ne mažiau svarbūs ir kasdieniai įpročiai: subalansuota mityba, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas bei streso valdymas.