Itin aktualią geležies įsisavinimo problemą biomedicinos mokslų daktarė Sandrija Čapkauskienė aptarė tinklalaidėje „Gyvensenos paraštėse“, kurią veda mokslininkė Edita Kondrotienė, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kodėl geležis ne visada įsisavinama net valgant „teisingai“?
Geležis žmogaus organizme dalyvauja daugybėje gyvybiškai svarbių procesų – nuo nervinių impulsų perdavimo iki hemoglobino sintezės. Tik dalį geležies organizmas gauna su maistu, o didžioji dalis nuolat perdirbama skaidant eritrocitus.
Liūdna statistika – daugiau nei pusė lietuvių turi antsvorio: kainą vertina labiau nei sveikatą
Šį procesą palaiko sudėtinga sistema – geležies apykaitos ratas, kurį sudaro geležies pasisavinimas žarnyne, transportavimas su krauju, pernešimas į ląsteles, saugojimas feritino pavidalu ir pertekliaus pašalinimas. Kai šis ratas sutrinka, net ir subalansuota mityba ne visada užtikrina pakankamą geležies kiekį.
Veikia net kasdieniai įpročiai
Kaip laidoje sako mokslininkė S. Čapkauskienė, geležies apykaitą gali išbalansuoti įvairūs veiksniai: nėštumas, žindymas, gausios menstruacijos, valgymo sutrikimai, baltymų stoka mityboje, virškinamojo trakto ligos, refliuksas, infekcijos ar parazitai.
„Net ir kasdieniai įpročiai – pavyzdžiui, kava, geriama valgymo metu arba iš karto po valgio – gali sumažinti geležies pasisavinimą iki 90 procentų.“
Susiję straipsniai
Be to, feritinas – pagrindinė geležies „saugykla“ organizme – yra glaudžiai susijęs su uždegiminiais procesais: „Per didelis feritino kiekis gali signalizuoti sisteminį uždegimą, o per mažas feritino kiekis – geležies stoką.“
Kodėl svarbu sureguliuoti geležies apykaitos ratą?
Žmonės vartoja geležį ir taip papildo geležies atsargas organizme. Tačiau ne visa geležis pasisavinama vienodai, net ir esanti papilduose.
Pasak mokslininkės Editos Kondrotienės, dažnai nutinka taip, kad žmogus vartoja geležį, tačiau susiduria su gausybe negalavimų – metalo poskoniu burnoje, vidurių užkietėjimu ar skrandžio diskomfortu. Dėl tokio diskomforto, ir, akivaizdu, – prasto pasisavinimo – dalis žmonių apskritai nutraukia geležies vartojimą taip ir neišsprendę problemos ir toliau patiria geležies trūkumo simptomus.
„Tikslas nėra vien papildyti geležies atsargas. Svarbiausia – sureguliuoti visą geležies apykaitos ratą ir sumažinti sisteminį uždegimą“, – pabrėžia mokslininkės.
Laktoferino panaudojimas geležies pernešimui į ląsteles
Laktoferinas – tai imuninės sistemos baltymas, natūraliai randamas pieno išrūgose. Jis ne tik padeda pagerinti geležies pasisavinimą, bet ir dalyvauja jos transportavime, padeda palaikyti optimalią feritino ir hemoglobino koncentraciją, veikia oksidacinį stresą bei uždegiminius procesus.
Dėl šių savybių laktoferinas vis dažniau minimas moksliniuose kontekstuose, kalbant apie ilgalaikes geležies apykaitos problemas. Lietuvoje sukurta liposominė geležies forma su laktoferinu gali padėti spręsti kelias su geležies apykaita susijusias problemas.
„Tokia geležis geriau pasisavinama, nesukelia virškinamojo trakto diskomforto, metalo poskonio, jos nereikia derinti su maistu ar vengti kavos.
Svarbiausia – dėl laktoferin ne tik papildomas organizmas geležimi (veikiama pasekmė), bet ir veikiama pati priežastis – reguliuojamas pats geležies apykaitos ratas: užtikrinamas efektyvus geležies pernešimas į ląsteles ir mažinamas sisteminis uždegimas.
Kai sureguliuojame geležies apykaitos ratą, organizmas pradeda geriau įsisavinti geležį gaunamą ir su maistu“, – akcentuoja mokslininkės.
Visą pokalbį žiūrėkite čia.