Medikė kreipėsi į moteris: padės susigrąžinti energiją, žvilgančią odą ir tvirtus nagus

„Tikslinga sveikatos priežiūra bei laiku atlikti kraujo ir hormonų tyrimai padeda ne tik išsaugoti grožį, bet ir užtikrinti puikią savijautą. Svarbiausia – atkreipti dėmesį į organizmo signalus, atlikti rekomenduojamus tyrimus bei konsultuotis su gydytoju. Sveikas gyvenimo būdas ir ankstyva diagnostika leidžia išlaikyti energiją bei gyvybingumą visais amžiaus tarpsniais“, – teigia sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Margarita Varkalienė.

Moters sveikata skirtingais gyvenimo etapais keičiasi, todėl profilaktinių tyrimų planas turi būti nuoseklus ir pritaikytas pagal amžių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Reguliari sveikatos patikra leidžia anksti nustatyti dažniausias ligas – gimdos kaklelio, krūties ar storosios žarnos vėžį, širdies ir kraujagyslių ligas bei cukrinį diabetą – dar prieš pasireiškiant simptomams, kai gydymas yra veiksmingiausias“, – teigia M. Varkalienė.

Lietuvoje gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta 25–59 metų moterims: 25–34 metų grupėje kas 3 metus atliekamas citologinis (PAP) tyrimas, o 35–59 metų moterims – aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tyrimas (prireikus ir citologija) kas 5 metus.

Krūties vėžio prevencijai 45–74 metų moterims kas 2 metus rekomenduojama atlikti mamografiją. Storosios žarnos vėžio patikra skirta 50–74 metų asmenims: kas 2 metus atliekamas slapto kraujavimo testas išmatose, o gavus teigiamą rezultatą – kolonoskopija.

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa skirta 40–60 metų vyrams ir moterims. Jos metu šeimos gydytojas įvertina rizikos veiksnius, atlieka pagrindinius tyrimus (lipidogramą, gliukozės kiekį kraujyje, elektrokardiogramą) ir, atsižvelgdamas į rizikos laipsnį, nustato kito patikrinimo datą – nuo kasmetinės iki kas kelerių metų.

„Be valstybinių prevencinių programų, visais amžiaus tarpsniais svarbu reguliariai matuoti kraujospūdį, stebėti kūno svorį, aptarti gyvensenos įpročius bei, esant poreikiui, atlikti papildomus tyrimus. Individualų sveikatos priežiūros planą rekomenduojama sudaryti kartu su šeimos gydytoju, atsižvelgiant į asmeninę sveikatos būklę ir rizikos veiksnius“, – dėsto gydytoja.

Dalis moterų linkusios ignoruoti tam tikrus negalavimus, manydamos, kad tai tik laikini simptomai, tačiau kai kurie požymiai gali būti rimtesnių sveikatos sutrikimų signalai.

Anot M. Varkalienės, ypač svarbu stebėti neįprastą kraujavimą ar išskyras, pokyčius krūtyse, nuolatinį nuovargį bei staigius svorio svyravimus. Pilvo ar dubens srities skausmai, dažnos migrenos, dusulys ar širdies ritmo sutrikimai taip pat gali rodyti rimtas problemas, o suprastėjusi odos ar plaukų būklė neretai išduoda hormonų disbalansą ar vitaminų trūkumą.

„Reguliarūs kraujo tyrimai yra būtini, nes padeda anksti diagnozuoti anemiją, hormonų sutrikimus, cukrinį diabetą ar kitus medžiagų apykaitos pokyčius, net jei simptomų dar nejaučiate. Savalaikė diagnostika leidžia išvengti komplikacijų ir užtikrinti kur kas veiksmingesnį gydymą. Neretai moterys klaidingai mano, kad nuovargis, skausmingos mėnesinės ar nuotaikų svyravimai yra „normali“ kasdienybės dalis, prie kurios tiesiog reikia priprasti, tačiau ilgalaikis ar stiprus diskomfortas niekada nėra norma“, – sako M. Varkalienė.

Ji priduria, kad į šeimos gydytoją ar ginekologą verta kreiptis, jei nuolat jaučiamas didelis nuovargis nepraeina net pailsėjus, mėnesinės tampa itin skausmingos arba keičia kasdienio gyvenimo kokybę, taip pat pastebėjus staigius nuotaikų svyravimus, depresijos ar nerimo simptomus.

„Konsultacija būtina ir atsiradus kitiems pasikartojantiems požymiams, pavyzdžiui, galvos, pilvo ar dubens skausmams bei kraujavimo pokyčiams. Tokie signalai gali indikuoti apie hormoninius, kraujo rodiklių ar kitus sveikatos sutrikimus, kuriuos anksti nustačius galima sėkmingai spręsti. Ignoruoti organizmo siunčiamus ženklus nėra išeitis – įsiklausymas į savo kūną ir savalaikė priežiūra yra tiesiausias kelias į sveikesnį bei komfortiškesnį gyvenimą“, – pastebi šeimos gydytoja.

Moters savijautą dažnai lemia hormonų pusiausvyra, todėl kartais verta atlikti tam tikrus hormonų tyrimus, ypač jei pasireiškia nuovargis, miego sutrikimai, svorio pokyčiai, nuotaikų svyravimai arba mėnesinių ciklo problemos. Tokiais atvejais itin naudingi moters hormonų ir menstruacinio ciklo sutrikimų tyrimai, padedantys išsamiai įvertinti organizmo būklę ir nustatyti galimus disbalansus.

Dažniausiai atliekami tyrimai apima skydliaukės hormonus, tokius kaip TSH, FT4 ir FT3, kurie padeda įvertinti medžiagų apykaitos greitį, energijos lygį ir nuotaiką. Taip pat vertinami lytiniai hormonai – estrogenai, progesteronas, FSH ir LH – svarbūs ciklo reguliavimui, vaisingumui ir menopauzės stebėjimui.

Prolaktinas yra reikšmingas laktacijai ir menstruacijų reguliavimui, o jo padidėjęs lygis gali sutrikdyti ciklą. Testosteronas turi įtakos energijos lygiui, raumenų masei, odos būklei ir libido, o kortizolis, streso hormonas, gali sukelti nuovargį, miego sutrikimus ar svorio augimą, jei jo kiekis organizme per didelis.

Kaip teigia M. Varkalienė, moters organizmo poreikiai kinta nuo reprodukcinio amžiaus iki perimenopauzės ir menopauzės, todėl svarbu stebėti sveikatą ir pritaikyti gyvenimo būdą beityrimus pagal amžių. Reprodukciniu laikotarpiu organizmui ypač svarbūs lytiniai hormonai, kurie reguliuoja menstruacijų ciklą, vaisingumą, energijos lygį ir kaulų sveikatą. Šiuo metu svarbu užtikrinti pakankamą geležies bei vitaminų D ir B grupės vartojimą, rūpintis kraujo tyrimais ir stebėti menstruacijų pobūdį.

„Perimenopauzės laikotarpiu, dažniausiai nuo 40 iki 50 metų, hormonų svyravimai tampa labiau pastebimi – gali keistis ciklo trukmė, atsirasti karščio bangos, nuotaikų svyravimai bei miego sutrikimai. Šiuo metu svarbu stebėti širdies ir kraujagyslių sveikatą, kaulų tankį bei bendrą medžiagų apykaitą. Reguliarūs kraujo tyrimai, kraujospūdžio matavimai ir lipidograma padeda laiku pastebėti galimus rizikos veiksnius“, – dėsto medikė.

Menopauzės laikotarpiu, vidutiniškai po 50 metų, estrogenų lygis smarkiai sumažėja, todėl didėja osteoporozės bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Šiuo etapu svarbu reguliariai tikrintis kaulų mineralinį tankį, atlikti lipidogramą, stebėti kraujospūdį ir laikytis sveikos mitybos bei fizinio aktyvumo principų.