Emocijos, kurios veikia kūną
Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimai atskleidžia, kad emocinė ir fizinė sveikata yra glaudžiai susijusios. Kai kuriais atvejais emocinė įtampa pasireiškia fiziniais simptomais, kurių neįmanoma paaiškinti laboratorijoje atliekamais tyrimais – tai vadinama psichosomatika, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asmeniui gali pasireikšti galvos skausmai, nugaros ar raumenų skausmas be traumos, širdies permušimai, virškinimo sutrikimai, tokie kaip refliuksas, pykinimas, skrandžio ar pilvo skausmai, tuštinimosi pokyčiai ar nuolatinis nuovargis, bendras silpnumas. Tokie simptomai dažnai rodo, kad organizmas yra pervargęs emociškai, net jei pats žmogus to dar aiškiai nesuvokia.
Odontologai pataria: galvos srities skausmai ir raumenų vaidmuo
„Mūsų emocinė būsena tiesiogiai veikia autonominę nervų sistemą ir vadinamąją pagumburio–hipofizės–antinksčių ašį, kuri užtikrina žmogaus gebėjimą prisitaikyti prie naujų situacijų, pokyčių, susijusių su stresu. Tai reiškia, kad kiekviena mūsų emocija – tiek teigiama, tiek neigiama – sukelia realius biologinius procesus organizme“, – teigia „Camelia“ vaistininkė B. Pockevičiūtė-Tarasovė.
Stresas – tylus organizmo alintojas
Pasak vaistininkės, jei emocinės sveikatos stiprinimas, reguliarus fizinis aktyvumas, meditacija ar buvimas gamtoje gali padėti sumažinti streso hormono kortizolio kiekį ir slopinti uždegiminius procesus, jaučiamą skausmą ar širdies ir kraujagyslių ligų riziką, neigiamos emocijos veikia atvirkščiai.
„Ilgai jaučiamas nerimas, pyktis, liūdesys ar baimė gali sukelti lėtinį stresą, kuris pamažu išbalansuoja organizmą. Ilgalaikio streso metu antinksčiai nuolat išskiria hormoną kortizolį ir jo rodikliai nesikeičia nei ryte, nei vakarop. Aukštas hormono kortizolio kiekis organizme ilguoju laikotarpiu gali lemti nemigą, nuovargį, aukštą kraujospūdį, silpnesnį imunitetą ar net svorio augimą“, – aiškina B. Pockevičiūtė-Tarasovė.
Susiję straipsniai
Vaistininkė taip pat primena, kad kai stresas tampa nuolatinis, organizmas nespėja atsistatyti ir pradeda dirbti avariniu režimu. Pirmiausia gali sutrikti hormonų balansas – organizmas pripranta prie nuolat aukšto hormono kortizolio kiekio ir ima į jį reaguoti ne taip efektyviai.
Be to, pamažu silpnėja imuninė sistema – organizmas tampa mažiau atsparus infekcijoms, ilgiau sveiksta po ligų, kadangi hormonas kortizolis slopina imuninių ląstelių veiklą. Lėtinis stresas taip pat skatina uždegiminių medžiagų – citokinų – gamybą, o tai gali lemti sisteminį uždegimą, susijusį su daugeliu lėtinių ligų.
Anot B. Pockevičiūtės-Tarasovės, dažnai nukenčia ir virškinimo sistema – gali atsirasti pilvo skausmai, dirgliosios žarnos sindromas. Ilgalaikis stresas taip pat siejamas su 2 tipo cukriniu diabetu ir nutukimu.
Be to, didelis hormono kortizolio kiekis siejamas ir su neurodegeneracinėmis ligomis, tokiomis kaip Alzheimeris ar Parkinsonas.
Kas patenka į didžiausią rizikos grupę
Vaistininkė pabrėžia, kad didžiausią fizinės sveikatos pablogėjimo dėl patiriamo streso riziką patiria žmonės, dirbantys intensyvų darbą, patiriantys nuolatinį emocinį spaudimą ar konfliktus. Taip pat dažniau nukenčia jauni žmonės, moterys, asmenys, jaučiantys didelę atsakomybę – pavyzdžiui, medikai, mokytojai ar vadovai.
„Rizika didėja ir tiems, kurie išgyvena didelius gyvenimo pokyčius – netektis, skyrybas, finansinius sunkumus. Taip pat žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis ar besirūpinantys artimaisiais“, – pasakoja B. Pockevičiūtė-Tarasovė.
Kaip padėti organizmui atsistatyti?
Pasak vaistininkės, vienas paprasčiausių būdų padėti sau yra fizinis aktyvumas. Net 10 minučių greito ėjimo gali sumažinti hormono kortizolio kiekį ir paskatinti endorfinų – geros savijautos hormonų – išsiskyrimą. Ne mažiau svarbus kokybiškas miegas, kuris leidžia atsistatyti nervų sistemai, bei subalansuota mityba, palaikanti žarnyno mikrobiotą – ji tiesiogiai susijusi su emocine būkle.
„Esant lengvam nerimui ar įtampai, dažnai rekomenduojami augaliniai preparatai, pavyzdžiui, su valerijonų ekstraktu, kuris pasižymi raminamuoju poveikiu ir gali padėti lengviau užmigti. Jei pagrindinė problema – sutrikęs miegas, gali būti naudingas hormonas melatoninas, galintis padėti atstatyti miego ciklą, ypač jei jis išsibalansavęs dėl streso ar įtampos.
Visgi jį vartoti gali ne visi, todėl geriausia prieš tai pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Užmigimą palengvinti gali ir vaistinė melisa, kitos raminančių savybių turinčios vaistažolės“, – sako B. Pockevičiūtė-Tarasovė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį į bendrą organizmo stiprinimą. Pavyzdžiui, omega-3 riebalų rūgštys prisideda prie normalios smegenų veiklos ir gali turėti teigiamą poveikį nuotaikai. Tuo tarpu vitaminas D svarbus ne tik imuninei sistemai, bet ir emocinei savijautai – jo trūkumas dažnai siejamas su energijos stoka, prastesne nuotaika ar net depresijos simptomų išryškėjimu.
Vis dėlto vaistininkė pabrėžia, kad svarbiausia – įsivertinti savo būklę ir suprasti, kada padės įpročių keitimas, o kada verta kreiptis pagalbos į specialistus. Jei nuovargis, nerimas ar miego sutrikimai tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, trukdo kasdieniam gyvenimui ar stiprėja, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, psichologą ar psichiatrą, ypač jei pasireiškia nuolatinis nerimas, verksmingumas, panikos atakos ar depresinė nuotaika.