Pasak chirurgijos klinikos „Nordclinic“ gydytojo ortopedo-traumatologo dr. Kęstučio Braziulio, prasidėjus sodininkavimo sezonui, problemos dažniausiai atsiranda ne dėl vieno konkretaus darbo, o dėl to, kad per trumpą laiką kūnas gauna gerokai didesnį krūvį nei buvo įpratęs. Tam įtakos turi ir dažnos klaidos, susijusios su skubėjimu, per dideliu entuziazmu sezono pradžioje ir netaisyklingais darbo įpročiais.
„Po žiemos žmonės dažnai staiga grįžta prie fizinio darbo, per vieną ar kelias dienas imasi intensyvių darbų – kasimo, ravėjimo, genėjimo. Dažnai sunkūs daiktai, pavyzdžiui, maišai ar vazonai keliami netaisyklingai, o dirbant sode ne visada naudojami tinkami įrankiai ar apranga. Taip pat neretai ignoruojami pirmieji kūno signalai, tokie kaip skausmas, siekiant kuo greičiau atlikti darbus, tačiau būtent tai ilgainiui lemia rimtesnes sveikatos problemas“, – sako gydytojas.
K. Braziulis atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju pirmiausia sureaguoja nugara, ypač apatinė jos dalis, nes dirbama pasilenkus ir keliami svoriai. Taip pat dažnai atsiranda pečių juostos ir kaklo srities skausmai dėl ilgo darbo su įrankiais, kelių skausmai dėl klūpėjimo sodinant ar ravint. Pasikartojantys plaštakų judesiai gali sukelti sausgyslių uždegimus, o dirbant su motorizuotais įrankiais padaugėja ir įvairių plaštakų sužalojimų.
„Odontologai pataria“: kada netaisyklingas sąkandis gydomas žandikaulio operacija?
Kaip dirbti sode, kad skausmas nevirstų trauma
Anot gydytojo, svarbu ir tai, kokie įrankiai naudojami. Rekomenduojama rinktis ilgesnių ar teleskopinių rankenų įrankius, kad būtų galima dirbti mažiau lenkiantis, taip pat lengvesnius – iš aliuminio ar plastiko. Storesnės, paminkštintos rankenos leidžia tvirčiau suimti ir mažiau apkrauna riešus, o vietoj sunkių laistytuvų patariama rinktis laistymo žarnas.
Susiję straipsniai
Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kaip atliekami patys darbai. Dr. K. Braziulio teigimu, keliant ar nešant svorius jėgą turėtų generuoti kojų raumenys, o stuburas išlikti stabilus ir tiesus. Jei reikia pasisukti su kroviniu, suktis reikėtų visu kūnu, įtraukiant kojas, o ne tik viršutine dalimi, taip pat svarbu paskirstyti svorį abiem rankoms.
Viena dažniausių klaidų – ilgas darbas be pertraukų, kai kūnas nebespėja prisitaikyti prie krūvio. „Svarbu kas 20–30 minučių sustoti, pajudėti, atlikti tempimo pratimus, kad raumenys spėtų atsipalaiduoti ir nesikauptų perkrova, – aiškina dr. K. Braziulis. – Žmonėms, susiduriantiems su stuburo ar sąnarių problemomis, rekomenduojama dirbti trumpesniais intervalais, pavyzdžiui, apie 20 minučių, po kurių skirti bent 10 minučių poilsiui. Per pertraukas svarbu ne tik pajudėti, bet ir atsisėsti bei atsigerti vandens, nes vyresniame amžiuje raumenys atsistato lėčiau.“
Jis taip pat rekomenduoja maksimaliai mažinti krūvį pažeistoms vietoms, pasitelkiant ergonomiką ir pagalbines priemones. Pavyzdžiui, atliekant sunkesnius darbus gali padėti juosmens įtvaras, o tinkama avalynė su gera amortizacija ir skliauto atrama padeda sumažinti apkrovą kelių ir klubų sąnariams, ypač dirbant ant kieto ar nelygaus pagrindo.
Prieš pradedant darbus verta skirti laiko kūno paruošimui. Gydytojo teigimu, tai padeda sumažinti staigaus krūvio poveikį.
„Kadangi sodo darbai prilygsta vidutinio intensyvumo fizinei veiklai, prieš juos reikėtų skirti kelias minutes apšilimui. Pakanka paprastų pratimų – riešų, pečių ir rankų sukimų, liemens ir klubų sukimų, kojų siūbavimų ar kelių įtūpstų“, – sako K. Braziulis.
Kada skausmo ignoruoti nebegalima
Lengvas maudimas ar nuovargis po darbo sode yra normalu, tačiau, kaip pabrėžia dr. K. Braziulis, svarbiausia mokėti atskirti, kada skausmas yra tik laikinas signalas, o kada jau įspėja apie rimtesnę problemą.
„Jei skausmas atsirado po fizinio krūvio ir palaipsniui mažėja pailsėjus, dažniausiai tai yra paprastas raumenų pertempimas. Tačiau jei jis aštrus, veriantis, atsirado staiga ir trukdo judėti, į tai reikėtų žiūrėti rimtai. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei skausmas plinta, pavyzdžiui, iš nugaros keliauja į koją žemiau kelio ar iš kaklo į ranką. Tai gali rodyti nervinių struktūrų dirginimą ar tarpslankstelinio disko išvaržą“, – pabrėžia ortopedas-traumatologas.
Ne visada pavojingi signalai būna akivaizdūs. Dalis jų prasideda nuo, atrodytų, nereikšmingų pojūčių, kuriuos lengva ignoruoti.
„Nerimą turėtų kelti tirpimas, dilgčiojimas ar raumenų silpnumas, pavyzdžiui, jei tampa sunku pastovėti ant kulnų ar pirštų. Taip pat verta sunerimti, jei sąnarys ima tinti, parausta, tampa karštas, užstringa ar tampa sunkiau jį judinti.
Pavojingas signalas yra ir skausmas, kuris nepraeina per 48–72 valandas pailsėjus ar net stiprėja ramybės būsenoje, trukdo miegoti. Jei judesio metu girdimas aiškus traškesys, po kurio atsiranda stiprus skausmas, tai gali rodyti raiščių ar sausgyslių pažeidimą“, – aiškina dr. K. Braziulis.
Pasak gydytojo, didžiausia klaida yra bandymas tęsti darbus nepaisant kūno siunčiamų signalų. „Jei pajutote aštrų, veriantį skausmą darbuodamiesi, veiklą būtina nutraukti iš karto. Bandymas dirbti per skausmą dažniausiai tik pablogina situaciją ir gali paversti nedidelę traumą kur kas rimtesne“, – sako gydytojas.