Iš Rytų atkeliavęs augalas, apie kurį kalba mokslininkai: gerina miegą ir nervų sistemą

Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio sulaukia adaptogenai, ypač ašvaganda – augalas, tūkstantmečius naudojamas Ajurvedoje.

Moksliniai tyrimai rodo, kad ašvaganda padeda palaikyti emocinę pusiausvyrą, organizmo atsinaujinimo procesus, normalią nervų sistemos veiklą, psichologinę funkciją, miego kokybę bei pažinimo funkcijas.

Ekspertės pabrėžia: perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu patiriamus negalavimus galima reikšmingai sušvelninti pasitelkus tikslingą gyvensenos ir mitybos korekciją.

Menopauzė ir jai besiruošiantis organizmo etapas – perimenopauzė – yra natūralūs procesai, galintys prasidėti gerokai anksčiau, nei tikimasi – net nuo 35-erių metų. Pokyčiai ryškėja po 40-ies ir intensyvėja artėjant prie 50-ies.

Šiuo laikotarpiu moterys dažnai susiduria su nemiga, karščio bangomis, nuotaikų kaita bei svorio augimu.

Doc. dr. S. Čapkauskienė pabrėžia itin svarbų hormonų ir žarnyno mikrobiotos ryšį. Žarnyno mikrobiota reguliuoja estrogenų aktyvumą, išskirdama fermentą beta gliukuronidazę, kuris padeda estrogenams vėl tapti aktyviais.

Menopauzės metu, pakitus mikrobiotai, sutrinka šis estrogenų aktyvinimo mechanizmas – išsibalansuoja hormonai, o tuomet susiformuoja uždaras ratas: didėja svoris, kaupiasi riebalai (ypač pilvo srityje), didėja šlapimo takų infekcijų rizika.

Mokslininkė Sandrija Čapkauskienė paaiškina, kokie procesai vyksta perimenopauzėje ir menopauzėje, kalbant apie metabolinius pokyčius bei riebalų persiskirstymą, o kartu su mokslininke Edita Kondrotiene aptaria ir šio laikotarpio rizikas, pavyzdžiui, atsparumo insulinui vystymosi mechanizmus.

Mokslininkė taip pat pabrėžia, kad 50–60 metų laikotarpiu moterys fiziologiškai vidutiniškai priauga apie 0,6 kg per metus. Ekspertės aptaria ir papildomas fitomedžiagas bei veikliąsias medžiagas, kurių įtraukimas į mitybą tampa ypač svarbus perimenopauzėje ir menopauzėje.

„Menopauzė nėra liga, tačiau tai laikotarpis, kai organizmui reikia daugiau sąmoningo dėmesio ir palaikymo“, – sako dr. S. Čapkauskienė.

Pasak laidos pašnekovių, vienas svarbiausių kasdienių įpročių – judėjimas. Jis veikia tiek fiziologinius, tiek psichologinius mechanizmus, todėl yra vienas stipriausiai moksliniais duomenimis pagrįstų būdų mažinti stresą.

Moksliniai tyrimai rodo, kad didesnis fizinis aktyvumas siejamas su mažesniais streso, nerimo ir depresijos lygiais bei geresne savijauta. Reguliarus judėjimas mažina streso hormonų, pavyzdžiui, kortizolio, lygį, ir didina „geros nuotaikos“ hormonų – endorfinų – gamybą.

„Net paprastas pasivaikščiojimas, ypač po kiekvieno valgymo, gali turėti labai reikšmingą poveikį – jis padeda reguliuoti kortizolio ir gliukozės kiekį, gerina žarnyno mikrobiotos būklę“, – pabrėžia S. Čapkauskienė.

Moksliniai tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas kartu su sąmoningu atsipalaidavimu gali būti dar veiksmingesnis psichoemocinei gerovei. Intensyvaus sporto metu gaminasi endorfinai ir dopaminas, o po fizinio krūvio – serotoninas, svarbus nuotaikai ir miegui.

Kalbant apie mitybą perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu, svarbus visas procesų ratas. Neišsimiegojus dažniau norisi užkandžiauti, energijos stoką kompensuoti saldumynais, o tai gali skatinti atsparumo insulinui vystymąsi ir prediabetines būkles.

Ekspertės pabrėžia, kad šiuo laikotarpiu moterims didėja tam tikrų medžiagų poreikis:

– fitoestrogenų, padedančių švelninti hormonų svyravimus;

– adaptogenų (pvz., ašvagandos), kurie padeda reguliuoti stresą ir gerinti miego kokybę;

– šalavijo, galinčio mažinti prakaitavimą ir karščio bangas;

– vitamino D, kalcio ir magnio, svarbių kaulams, raumenims ir nervų sistemai.

Stresas – įprastas šiuolaikinio žmogaus gyvenimo palydovas. Nors ne visada galime pakeisti aplinkybes, galime keisti savo reakciją į jas.

„Jei negalime pakeisti situacijos, turime išmokti keisti savo požiūrį. Taip pat svarbu neperkrauti savęs, mokytis deleguoti ir į kasdienybę įtraukti sąmoningas poilsio praktikas“, – sako pašnekovės.

Jos taip pat atkreipia dėmesį į pagalbines priemones, tokias kaip adaptogenai (pavyzdžiui, ašvaganda), kurie padeda palaikyti emocinę pusiausvyrą, nervų sistemos veiklą, miego kokybę bei pažinimo funkcijas.

Moksliniai tyrimai pabrėžia ir B grupės vitaminų, ypač vitamino B6, svarbą nervų sistemos veiklai patiriant stresą, ypač derinant juos su adaptogenais (pvz., ašvaganda).

Mokslininkės pabrėžia, kad renkantis ašvagandos preparatus svarbu atkreipti dėmesį į veikliųjų medžiagų – vitanolidų – kiekį, nes būtent jie lemia adaptogeninį poveikį. Vitanolidai (angl. withanolides) laikomi pagrindiniais junginiais, darančiais įtaką stresui, nervų sistemai, miegui ir kitiems organizmo procesams.

„Svarbiausia – nelaukti, kol simptomai taps nepakeliami. Net maži kasdieniai sprendimai gali iš esmės pakeisti savijautą“, – akcentuoja ekspertės.

Mokslininkės ragina moteris neatidėlioti ir pradėti rūpintis savo sveikata jau šiandien – stebėti organizmo pokyčius, reguliariai tikrintis ir, esant poreikiui, kreiptis į specialistus bei rinktis moksliškai pagrįstas priemones.