Gydytojas Jake Kelly prisipažino, kad ne visada rado laiko fiziniam aktyvumui. Išsikraustęs iš tėvų namų įniko į kompiuterinius žaidimus ir per pirmą studijų kursą priaugo 13 kilogramų.
Kai dėl to susikrimto, per tris mėnesius numetė svorį ir galiausiai tapo triatlonininku. Vyras išmoko į mitybą įtraukti pakankamai baltymų ir angliavandenių, sveiką gyvenseną palaiko ir tapęs tėvu. J. Kelly šiuo metu augina tris vaikus – 10, 8 ir 5 metų.
Kardiologas savo išmoktas pamokas stengiasi perteikti ir pacientams.
„Sveikatos kodas“. Ar cholesterolis – tikrai didžiausias priešas?
„Blogi įpročiai laikui bėgant kaupiasi, – sako jis. – Dvidešimtmečiui tai neatrodo svarbu, bet kai sulauki 30 metų, visos mažos detalės susideda.“
„Ir, žinoma, sulaukus keturiasdešimties, penkiasdešimties ir šešiasdešimties, jau užgula blogų įpročių našta, dėl kurios blogėja sveikatos rodikliai“, įskaitant padidėjusią širdies ir kraujagyslių ligų riziką, tęsia jis.
Susiję straipsniai
J. Kelly pasidalijo keturiais įpročiais, kuriems jis teikia svarbą, nepaisant to, kad yra priverstas intensyvų darbų grafiką derinti su tėvyste.
Mankštinasi rytais
Vyras sako, kad lengviausia atrasti laiko mankštai yra vos atsikėlus iš lovos. Kiekvieną mielą rytą jis skiria valandą sportui: važiuoja dviračiu arba bėgioja su šunimi. Jis taip pat stengiasi kiekvieną savaitę atlikti dvi jėgos treniruotes, kurios įprastai trunka apie 20 minučių.
„Tai – mano šventas laikas“, – apie ryto valandas sako kardiologas.
Neužsisėdi vienoje vietoje
J. Kelly siekia kasdien nueiti 10 000–15 000 žingsnių. Todėl daro judėjimo pertraukėles.
„Sėdėjimas yra naujasis rūkymas – daug žmonių nebeturi šito žalingo įpročio, bet užtat jie visą dieną sėdi lyg prikalti prie kėdės“, – pastebi kardiologas ir pabrėžia, kad sėslumas – svarbus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys.
Pats gydytojas dažnai atsistoja ir šiek tiek pavaikšto darbe, nueina į tualetą arba padaro 10 pritūpimų. Pertraukėlės paprastai trunka ne ilgiau 15 minučių, ir jis siekia daryti po vieną kas valandą.
Kalbant apie laisvalaikį, kardiologo vaikai nenusėdi vietoje, tad išjudina ir tėvą: „Jiems amžinai reikia kažkur nueiti arba nubėgti, spardyti futbolo kamuolį, važiuoti dviračiais.“
Valgo sveikai
„Baltymai, baltymai ir dar kartą baltymai“, – savo mitybą apibūdina kardiologas.
„Savo pacientams sakau: „Valgykite tris kartus per dieną, idealiu atveju – kiekviename valgyje išlaikykite baltymų, angliavandenių ir riebalų balansą.“ Turime gauti visų trijų makroelementų“, – akcentuoja J. Kelly.
Jo mėgstamiausi pusryčiai – neriebus graikiškas jogurtas, pagardintas uogomis. Taip jo organizmas gauna ir svarbių skaidulų. Kartais jis įsiberia ir baltymų miltelių, kad ilgiau jaustųsi sotus.
Pietums – salotos, kurias jis gamina su vištiena, tofu, keptomis; įmaišo alyvuogių aliejaus ir acto padažo.
Vakarienei – baltymų bomba. „Aliaskoje dažnai valgome lašišą ir otą“, – sakė J. Kelly.
Jei norisi užkandžio, kardiologas įprastai sukramsnoja nedidelę saują riešutų.
Gydytojas išvis nevalgo po 20 val., nes nori 10–12 valandų protarpinio badavimo laikotarpį. Sako, kad pagerėja virškinimas ir pavyksta išvengti rėmens.
„Aš pavalgau iki 20 val., o tada stengiuosi nevalgyti iki kitos dienos“, – sako jis.
Jei ryte atsibunda alkanas, prieš treniruotę sugraužia obuolį. „Įsiklausau, ką sako organizmas“, – priduria kardiologas.
Naktį dorai pailsi
J. Kelly stengiasi laikytis nuoseklaus miego režimo ir kiekvieną vakarą eina miegoti panašiu metu.
„Miegas yra geriausias būdas pagerinti fizinį pajėgumą, nes jis padeda organizmui atkurti audinius ir „išvalyti“ smegenis. Tvarkingas miegas taip pat siejamas su sumažėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika“, – paaiškina kardiologas.
Vyras nebegeria skysčių paskutines dvi valandas prieš miegą, kad nepabustų vidury nakties, ir nustoja naudotis ekranais likus valandai iki numatyto miego laiko.
„Tai paruošia tave kitai dienai“, – sako jis.
Parengta pagal „Business Insider“ inf.