Lietuva ir Latvija – vienintelės valstybės Europos Sąjungoje, kur tik mažiau nei pusė gyventojų savo sveikatą vertina gerai. Ne pačią geriausią šalies gyventojų savijautą atspindi ir „Eurovaistinės“ inicijuotas tyrimas: Nacionalinis savijautos indeksas (NSI) siekia tik 64,1 balo iš 100.
Genetikas ir ilgaamžiškumo mokslo atstovas dr. Vaidas Dirsė įsitikinęs, kad pakeitus įpročius, lietuviai galėtų gyventi 10 kokybiškų metų ilgiau. O savijautą pagerinti mums kliudo klaidingi mitai apie ilgaamžiškumą ir per mažas dėmesys savo sveikatai.
Jam antrina „Eurovaistinės“ farmacinės veiklos vadovė Eglė Laskauskaitė, kuri pastebi, kad jau nuo seno žmonės svajojo išlikti amžinai jauni ir gyventi ilgai. Tačiau NSI rodo, kad dauguma lietuvių nededa didelių vilčių į ilgaamžiškumą.
Vaida Kurpienė – atvirai apie mitybą be kraštutinumų
„Tik 9 proc. atsakiusiųjų mano, kad nuolatinė sveikatos priežiūra yra vienas iš prioritetinių tikslų“, – pažymi E. Laskauskaitė.
Tiesa, 43 proc. apklaustųjų nurodė, kad savo sveikata rūpinasi probėgšmais ir į gyvenimo trukmę investuoti stengiasi, kai turi tam galimybių.
Susiję straipsniai
„Vienas iš penkių gyventojų tiki, kad ateityje bus galima gyventi ilgiau nei 100 metų. Bet 44 proc. pripažįsta, kad nors mokslo pažanga vyksta, bet tai bus lėtas procesas, kuriam reikia daug laiko. Tai rodo, kad ilgaamžiškumą siejame su ateities svajone, bet ne su šiandien priimamais sprendimais“, – pastebi E. Laskauskaitė.
Yra ir daugiau ženklų, kad lietuviai inovacijas jaukinasi lėtai. 60 proc. žmonių sako, kad nenaudoja jokių išmaniųjų įrenginių sveikatos ar sporto rodikliams stebėti ir tik vos 10 proc. šalies gyventojų yra išbandę biologinio amžiaus ir kraujo tyrimus.
Singapūras – pavyzdys Lietuvai?
Ilgaamžiškumo medicinoje vis plačiau taikomi biologinio amžiaus tyrimai. V. Dirsė sako, kad ir Lietuvoje susibūrusi bendruomenė žmonių, kurie ilgaamžiškumo praktikų rezultatus vertina būtent per biologinio amžiaus rezultatų prizmę.
V. Dirsė įvardijo vyrą, kuriam 37-eri, tačiau biologinis amžius – 30-imt. „Žmogus savimi labai rūpinasi: ilgaamžiškumo praktikos, įvairios terapijos, ir prevencinė medicina. Matome, kad jo biologinis amžius yra net 7 metais mažesnis“, – pasakoja genetikas.
Bet būna ir priešingai. Štai 50-metis įmonės vadovas patiria daug streso, rūko ir sportui laiko randa tik epizodiškai. Todėl nenuostabu, kad jo biologinis amžius – 62 metai.
Pasak V. Dirsės. šį skaičių kiekvienas iš mūsų galime pasigerinti, nes padeda mokslu pagrįsti žingsniai – miegas, fizinis aktyvumas, mityba, žalingų įpročių atsisakymas.
„Sveikesni kasdieniai įpročiai gali statistiškai pailginti gyvenimą 10 metų, o svarbiausia – o prailginti tą jo dalį, kurią gyvename kokybiškai“, – pažymi E. Laskauskaitė.
Ar ilgaamžiškumo medicinos praktikos ir biologinio amžiaus tyrimai ateityje galėtų tapti valstybinės medicinos teikiama paslauga? V. Dirsė sako, kad tokia investicija į gyventojų sveikatą jau gali pasigirti Singapūras.
„Genetiniai ir prevenciniai tyrimai turėtų būti finansuojami ir prieinami Lietuvoje. Viso genomo analizė turėtų būti prevenciškai atliekamas tyrimas, nes jo pagalba galima pamatyti daug dalykų ir tinkamai sureaguoti.
Didesnės investicijos į prevenciją duotų grąžą. Po to nereikėtų mokėti už gydymą, žmogus neiškristų iš darbo ritmo“, – sako V. Dirsė.
E. Laskauskaitė priduria, kad Nacionalinis savijautos indeksas prisideda ne tik prie visuomenės ir medikų edukacijos, bet ir yra indikacija politikams, jog vertėtų daugiau investuoti į sveikatos prevenciją.
1 mitas – „tokia mano genetika“
Nepajudinamas faktas, kad genai turi įtakos sveikatai ir gyvenimo trukmei, bet šį veiksnį žmonės linkę pervertinti. Genetiko teigimu, tik apie 20–25 proc. gyvenimo trukmės priklauso nuo paveldėto genų fondo, o didžiąją dalį lemia gyvensena ir aplinkos veiksniai.
„Dažnai frazė „tokia mano genetika“ tampa patogiu paaiškinimu, kodėl jaučiamės prastai, turime antsvorio, aukštą kraujospūdį ar mažai energijos. Tačiau genetika nėra nuosprendis. Ji gali suteikti tam tikrą startinę poziciją, bet tai, kaip gyvename kasdien, ir lemia galutinį rezultatą“, – sako dr. V. Dirsė.
2 mitas – „būtina kasdien nueiti po 10 tūkst. žingsnių“
Pasak ilgaamžiškumo mokslo atstovo, pats skaičius yra viso labo rinkodarinis triukas. 10 tūkst. žingsnių riba išpopuliarėjo Japonijoje dar 1956 m., pradėjus pardavinėti pirmąjį žingsniamatį „Manpo-kei“, kurio pavadinimas reiškė „10 tūkstančių žingsnių matuoklis“.
„Harvardo tyrimai rodo, kad didžiausias šuolis sveikatos rodikliuose įvyksta pasiekus 7–8 tūkst. žingsnių per dieną. Viršijus 8 tūkst. žingsnių, papildoma nauda ilgaamžiškumui stabilizuojasi. Tačiau svarbiausia ne kiek žingsnių nuėjote, o koks buvo jūsų tempas, pulsas, krūvis. 5 tūkst. žingsnių greitu tempu yra geriau nei 10 tūkst. lėtai“, – pabrėžia V. Dirsė.
3 mitas – „8 valandos miego yra būtina visiems“
Ilgaamžiškumo specialistas paaiškina, kad toks yra statistinis vidurkis, bet ne universali taisyklė, kuri galioja visiems.
„Pavyzdžiui, egzistuoja genetinė variacija (DEC2 genas), leidžianti kai kuriems žmonėms visiškai atsistatyti per 6 val., o kitiems būtinai reikia 9 valandų“, – teigia V. Dirsė.
Jis dalinosi ir vieno neseniai atlikto tyrimo duomenimis: nustatyta jo dalyvių optimali miego trukmė svyravo nuo 6,4 iki 7,8 valandų per parą.
„NSI tyrimo duomenys rodo, kad miego kokybė Lietuvoje yra viena ryškiausių savijautos problemų. Tik 29 proc. šalies gyventojų miega 7–9 valandas, lengvai užmiega ir ryte jaučiasi pailsėję. Tai reiškia, kad didžioji dalis visuomenės kasdien susiduria su nepakankamo ar nekokybiško miego pasekmėmis“, – pažymi E. Laskauskaitė.
4 mitas – „tam tikrame amžiuje kažką keisti jau per vėlu“
Pasak ilgaamžiškumo mokslo atstovo, moksliniai duomenys rodo priešingai: žmogaus organizmas išlaiko gebėjimą adaptuotis gerokai ilgiau, nei įprasta manyti.
„Tyrimai rodo, kad net ir vėlesniame amžiuje pradėjus reguliariai sportuoti, mirtingumo rizika gali sumažėti 30–40 proc. O jei dar pridėtume kokybiškesnį miegą ir sveikesnę mitybą, galėtume mažinti lėtinių ligų ir ankstyvos mirties riziką“, – aiškina V. Dirsė.
NSI iniciatoriai akcentuoja, kad geresnės savijautos siekti padeda ne aklas griežtų taisyklių laikymąsis, o įsiklausymas į savo organizmo signalus.
„Rekomendacijos, kad per dieną reikia nueiti 10 tūkst. žingsnių, kasnakt miegoti bent 8 valandas yra patarimai, bet ne taisyklės, kurios mus kartais netgi ir išblaško. O pati svarbiausia žinutė – pradėti niekada nevėlu. Įpročius galime pakeisti ir šiandien, ir rytoj, amžius nėra svarbu. Esminis žingsnis yra imtis pokyčių“, – ilgaamžiškumo medicinos pamokas apibendrina „Eurovaistinės“ farmacinės veiklos vadovė E. Laskauskaitė.